LTMartynas Jankus (1858–1946) savo satyrą Šulmistrai (1893) parašė inspiruotas jam į rankas patekusios Johano Ferdinando Kelkio (Ger. Kelch, 1801–1877) satyros Viernas Kretingos žmogus (XIX a. vid.). Straipsnio tikslas – pasitelkus komparatyvistinės analizės ir imagologijos teikiamas metodines prieigas pristatyti M. Jankaus satyrą kaip kūrybinį bei idėjinį atsaką į J. F. Kelkio kūrinį, atskleidžiant abiejų autorių konstruojamų socialinių ir etninių grupių įvaizdžių skirtumus bei išryškinant dviejų epochų – švietėjiškos modernizacijos ir romantinio tautinio atgimimo – idėjinę priešpriešą. Autorių požiūriai atspindi dviejų skirtingų epochų ir ideologijų susidūrimą: Apšvietos amžiaus modernizaciją ir romantinį tautinį atgimimą. Nors J. F. Kelkis savo satyroje kritikavo konkrečią socialinę grupę – Kretingos (vok. Deutsch Krötingen, dabartinė Kretingalė) kaimo gyventojus, mintyje turėjo lietuvininkus valstiečius apskritai. Kelkio tikslas buvo bendruomenės modernizavimas ir moralinis ugdymas. M. Jankus satyros smaigalį nukreipė į modernių mokytojų socialinę grupę ir, atstovaudamas romantinei tautinio atgimimo srovei, atmetė lietuvininkų kritiką ir visą dėmesį sutelkė į etninės tapatybės bei gimtosios kalbos išsaugojimą. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Prūsijos Lietuvos literatūra, satyra, socialinė grupė, etninė socialinė grupė, įvaizdis, modernizacija, tautinis atgimimas.
ENMartynas Jankus (1858–1946) wrote his satire Šulmistrai (The Schoolmasters, 1893) inspired by Johann Ferdinand Kelch’s (in Lithuanian Kelkis, 1801–1877) mid-19th century satire Viernas Kretingos žmogus (The Faithful Man of Kretinga), which had come into his possession. The aim of this article, utilising the methodological approaches of comparative analysis and imagology, is to present Jankus’ satire as a creative and ideological response to Kelch’s work, revealing the differences in images of social and ethnic groups constructed by both authors, and highlighting the ideological opposition between two eras, Enlightenment modernisation and Romantic national awakening. The authors’ perspectives reflect a collision between two distinct eras and ideologies: Enlightenment modernisation and Romantic national awakening. Although Kelch criticised in his satire a specific social group, the villagers of Kretinga (in German Deutsch Krötingen, present-day Kretingalė), he intended to address the Lietuvininkai (Prussian-Lithuanian) peasantry as a whole. His objective was the modernisation and moral education of the community. In contrast, Jankus directed the brunt of his satire towards the social group of modern teachers; representing the Romantic national awakening movement, he rejected the criticism of the Lietuvininkai, and focused entirely on the preservation of the ethnic identity and the mother tongue. KEY WORDS: Prussian-Lithuanian literature, satire, social group, ethno-social group, image, modernisation, national awakening.