Vietos savivaldybių reformos Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais

LTVietos savivalda yra demokratinių valstybių politinis pagrindas. Nuo vietos valdžios priklauso, kaip tenkinamos dauguma gyventojų reikmių. Todėl itin svarbu tyrinėti ne tik savivaldybių praktiką, bet ir jų patirtį, istoriją. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu vietos savivaldybių raidoje dėl savo reikšmingumo išskirtini du momentai – 1924 m. savivaldybių reforma, kurią įvykdė krikščionys demokratai, ir 1929–1931 m. reforma, įgyvendinta tautininkų. Minėtos reformos labai pakeitė Lietuvos vietos valdžios struktūrą, statusą ir veiklą. Nors tarpukario Lietuvos savivaldos istorija, įskaitant savivaldybių reformas, tyrinėta gana daug, iki šiol beveik netyrinėtos 1924 m. savivaldybių reformos priežastys, jos rengimas, reformos iniciatorių, vykdytojų ir jų oponentų pozicijos, užsienio valstybių patirties įtaka Lietuvai. Straipsnio autorius siūlo pakoreguoti pernelyg vienpusišką, politizuotą šios reformos pasekmių vertinimą, nes dažnai apie reformą rašoma vien kaip apie demokratijos varžymą ir valdantiesiems sluoksniams naudingą centralizacijos politiką. Analizės centre atsiduria tautininkų valdžios 1929–1931 m. įvykdytos savivaldybių reformos tikslai, nagrinėjama, kaip tautininkų valdžia pasinaudojo tarptautine patirtimi, kokią įtaką savivaldybių reformai padarė politinė situacija Europoje XX a. trečiojo deš. pradžioje. Taip pat aiškinamasi, kas jungia ir kas skiria abi savivaldybių reformas. Siekdamas užsibrėžto tikslo, autorius remiasi Savivaldybių fondo dokumentais, Steigiamojo, II-ojo ir III-ojo Seimų stenogramomis ir kitais iki šiol tyrimams nepanaudotais šaltiniais.Reikšminiai žodžiai: Autoritarinis režimas; Pirmoji Lietuvos Respublika; Politinės partijos; Savivaldos reformos; Tarpukario Lietuva; Valdymo centralizacija; Vietos savivaldybių reformos; Authoritarian regime; Centralization of the government; Interwar Lithuania; Local government reforms; Political parties; Reform of Local Governments.

ENThe political basis of democratic countries is local self-government. On local government depends how needs of majority of the population are being met. It is therefore very important to study not only practices of municipalities, but also their experience and history. During period of the First Republic of Lithuania two moments concerning their significance could be mentioned in the development of local municipalities – the reform of municipalities in 1924, which was carried out by Christian Democrats and the reform in 1929-1931 implemented by Nationalists. These reforms have greatly changed Lithuania‘s local government structure, status and activity. Though the inter-war Lithuanian municipal history, including municipal reforms has been studied quite a lot, causes of municipal reform in 1924, preparation, reform initiators, positions of promoters and their opponents, influence of the experience of foreign countries to Lithuania so far have not been studied. The author proposes to adjust too one-sided, politicized assessment of consequences of this reform, because reform is being often written just about as restriction of democracy and centralization policy beneficial for the ruling classes. Municipal reform objectives, met by the Nationalist government in 1929-1931 take center stage in the analysis, it examines how nationalist government had learned from the international experience, what impact the political situation in Europe at the beginning of the third decade of the 20th century made on the municipal reform. It also focuses on what unites and what separates both municipal reforms. Accomplishing his goal, the author refers to Municipal Fund documents, verbatim reports of the 1st, 2nd and 3rd Constituent Assembly and other for research till now unused sources.