Kelionės, hagiografijos, autorystės ir kitos religinės patirtys Mariaus Buroko poezijoje

LTStraipsnio objektas – dvi šiuolaikinio lietuvių poezijos autoriaus M. Buroko knygos – Ideogramos ir Būsenos. Straipsnio problematika – religinė patirtis M. Buroko poezijoje. Vienas įdomiausių eilėraščių teopoetiniu požiūriu knygoje Būsenos yra „skerdikas šluosto peilį“. Poetinė Abraomo ir Izaoko istorija turi dialogiškumo su lietuvių literatūra, S. Kierkegaard`o filosofija. Įdomiausi momentai yra kelio ir peilio simboliškumas, tikėjimo dviprasmybė. M. Burokas dėmesingas Pradžios knygos tylai. Knyga Ideogramos turi savitos lyrinės poemos bruožų. Struktūriškai ypač svarbus I poemos eilėraštis, kuriame hagiografija iškyla kaip svetima ir kartu neišvengiama poetinės polifonijos dalis. Vienas poetiškai ryškiausių akcentų religinėje patirtyje – teatrališka ir ironiška lyrinio subjekto dinamika. Siurrealistinė miesto kultūros ir hagiografijos pasaulio jungtis provokuoja rašto, rašymo, kūrybos, skaitymo, autentiškumo ir kitą problematiką. Kūno ir dvasios santykis, kančia atsiskleidžia kaip ryškiausi ankstyvųjų ir moderniųjų „šventųjų“ bruožai. Iš Biblijos interpretacijos ypač įdomus santykis su Ezechielio knyga, iš poetinės krikščionybės istorijos – šventojo Pranciškaus asociacijos. Poemos visumą galima suprasti kaip dviprasmišką santykį tarp daiktiškai metafizinės prisikėlimo paslapties ir šiuolaikinės kultūros žmogaus tapatybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tekstas; Vaizdas; Naujasis Testamentas; Hagiografija.

ENThe object of the article is two books Ideogramos (Ideograms) and Būsenos (States of Mind) by a modern Lithuanian poet Burokas. The topic of the article is religious experience in Burokas’ poetry. One of the most exciting poems in terms of theopoetic approach is skerdikas šluosto peilį (The Sticker Wipes the Knife) in the book Būsenos. Poetic story of Abraham and Issac has links with the Lithuanian literature and Kierkegaard’s philosophy. The symbolism of the road and knife and the ambiguity of faith are among the most interesting moments. Burokas is thoughtful of the silence of the Book of Genesis. The book Ideogramos has some features of distinctive lyric poem. Part I of the poem is very significant in terms of structure, where hagiography emerges as an alien but also as an inevitable part of poetic polyphony. Theatrical and ironic dynamics of lyrical subject is one the greatest focuses in religious experience. Surreal connection of urban culture and the world of hagiography provoke the problems of writing, creation, reading, authenticity and etc. The relation of body and soul, the suffering unfolds like the most typical traits of the early and modern “saints”. Looking from the point of view of Biblical interpretation the relation with the Ezekiel’s book is a very revealing, while from the point of view of poetic Christian history – associations of Francis the Saint. The overall poem may be perceived as an ambiguous relation between the materially metaphysical secret of resurrection and the identity of a man from the modern culture.