Education policy: the space of overlap or clash in education stakeholders’ attitudes?

LT[...] Straipsnio tikslas – ištirti, ar švietimo politika jos rezultatų vertinimo kontekste yra interesų suderinamumo ar susikirtimo erdvė? Siekiant šio tikslo buvo pasitelkti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės bei apklausos raštu tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 1030 respondentų. Straipsnį sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje analizuojamos šiuolaikinės švietimo politikos tendencijos bei kintantis švietimo subjektų bei interesų grupių vaidmuo švietimo politikoje. Šiuolaikinės švietimo politiko tendencijos deklaruojamos įvairiuose politikos dokumentuose, strategijose, deklaracijose. [...] Iš visų anksčiau aptartų švietimo tendencijų buvo atsirinktos keturios esminės, kuriose tiriama švietimo politikos charakteristikų raiška: nuolatinio mokymosi visą gyvenimą galimybių plėtotė; lygių galimybių užtikrinimas; švietimo institucijų veiklos kokybės užtikrinimas ir gebėjimų, atitinkančių žinių visuomenės reikalavimus, ugdymas. Antroje straipsnio dalyje pristatoma tyrimo metodologija. Trečioje dalyje pateikiami klasterinės analizės rezultatai. Analizuojant švietimo politikos įgyvendinimą, svarbūs respondentų grupių (švietimo subjektų) atsakymų panašumai (interesų persidengimai). Klasterinės analizės būdu buvo siekiama išryškinti, kiek panašios yra atskiros švietimo subjektų grupės (pagal statusą), vertinant švietimo politikos įgyvendinimą. Apibendrinant atliktą klasterinę analizę, faktiškai galima išskirti du interesų blokus. Pirmasis interesų laukų persidengimas – tarp studentų, tėvų ir mokinių, kurį galima pavadinti „švietimo paslaugų vartotojai“.Antrasis interesų laukų persidengimas – tarp mokytojų, pavaduotojų ir direktorių. Šį interesų bloką galima pavadinti „švietimo paslaugų teikėjai“. Tyrimo duomenys leidžia konstatuoti faktą, jog egzistuoja atotrūkis tarp švietimo paslaugų vartotojų ir švietimo paslaugų teikėjų, bet švietimo politikai tai viena iš veiklos krypčių: stengtis, kad esminiuose taškuose interesai persidengtų. Ketvirtoji straipsnio dalis skirta diskusijai. Straipsnis baigiamas išvadomis: 1. Šalių švietimo politiką šiais laikais stipriai sąlygoja išorinės jėgos (globalizacija, europeizacija, nuolat kintantis socialinis ir ekonominis kontekstas), kurios lemia būtinybę greitai pasiekti reikiamo švietimo būvio. Jeigu šalis savo išsivystymo lygiu yra gana atsilikusi nuo reikiamo pasiekti švietimo lygio, natūralu, jog tokioje šalyje priimama aplenkiančio visuomenės vystymąsi švietimo vystymo koncepcija. 2. Ši aplenkianti švietimo koncepcija dar labiau išskiria švietimo teikėjų ir vartotojų interesus. Vartotojų interesai yra nutolę nuo objektyvios realybės dar ir todėl, kad jiems trūksta kompetencijos suprasti išorės jėgų sąlygotą objektyvią realybę. Siekiant didesnio švietimo subjektų interesų persidengimo ir vengiant stipraus interesų susikirtimo, reikia didelį dėmesį skirti švietimo politikos kūrimo politikai, kai švietimo subjektų interesų grupių dalyvavimo samprata išplečiama akcentuojant ne tik pilietinę, bet ir kompetencijos dimensiją.

ENEducation policy to a large extent determines the development of society, especially in a country-in-transition. This kind of countries usually set ambitious tasks of education policy ('preceding education policy'). The educational policy of such kind might result in a clash of interests: the 'preceding education policy' does not provide the opportunity of overlapping interests because some stakeholders or their groups do not have necessary competence for the discussion on the subject. When the stakeholders lack adequate competence, they should take part in the implementation of proposed policy as 'students' rather than real participants. At this point a number of questions to be considered emerge: when do stakeholder attitudes and interests clash (on the level of policy making or policy implementation evaluation)? Is the policy implementation unsuccessful in principle or is it just given controversial evaluations by different interest groups? Can we highlight some patterns of stakeholders in attitudes and interests? This article aims to find out if education policy is the space of overlapping or clashing stakeholder attitudes and interests, particularly when policy implementation is evaluated. The article consists of four parts. The first part provides rationale for the tendencies of contemporary education policy and changing role of education stakeholders; the second part defines the methodology of research; research results are presented in the third part; finally, the fourth part presents a discussion on research results.