Frykų dvarelis laikmečio lūžiuose

LTKauno Naujamiestyje, suplanuotame XIX a. viduryje, maždaug iki 1870 m. buvo statoma labai daug sodybinio pobūdžio namų – mūrinių ir medinių. Vienaukščiai, pailgo tūrio, dvišlaičiais arba pusvalminiais stogais dengti namai buvo palyginti kuklios išvaizdos. Tačiau tokie namai Kaune buvo populiarūs anaiptol ne dėl savininkų materialinių išgalių menkumo ar statybos technikos atsilikimo. Sodybinius namus statėsi vietiniai smulkieji bajorai, persikėlę į miestą ir tapę valdininkais. Jie atsinešė iš provincijos dvarų tradicinio gyvenamojo namo įvaizdį. Vadinamasis Idalinos dvarelis mena architektus Edmundą-Emilijoną (1840-1920) ir Edmundą-Alfonsą (1876-apie 1944) Frykus. Jie medžiaginėje Kauno miesto istorijoje pasiliko ne tik sukurtais pastatais, bet ir gyventa vieta. Idalinos dvarelio reliktų išliko daugiau nei kurios nors kitos miesto teritorijoje buvusios didelės sodybos. Tebestovi senasis mūrinis šeimininkų namas ir pertvarkytas pagalbinis trobesys greta jo, medinis palivarko namas ant kalno, sargo namelis prie laiptų. Frykų dvarelio teritorijos natūroje jau nebematome – ją atspindi tik seni sklypų planai. Išlikę pastatai gerokai pasikeitę, netinkamai pertvarkyti arba apleisti. Vertingiausias iš jų yra namas Būgos g. 8. Jis prigludęs šlaito papėdėje, kiek atitrauktas nuo gatvės linijos. Namas stačiakampio plano, kompaktiškas, dengtas keturšlaičiu stogu. Sienos sumūrytos virš skliautuoto rūsio, įrengto po visu namu. Autentiški cilindriniai su lunetėmis skliautai, akmenų ir plytų sienos išlikę dviejose rūsio patalpose; kitur XX a. pradžioje perklota metalinių sijų perdanga.

ENThe construction works in a newly planned eastern part of Kaunas, called Naujamiestis, started in the middle of the XIX th century. The stead-type houses, i.e. one-storeyed buildings from brick or wood, were especially popular. They were usually built by noblemen who migrated to the town and took up positions in official institutions, bringing with them this individual family-house tradition. In the countryside such houses were called small mansions or nobility houses. In the middle of the XIX th century they were adapted to the town environment. The article discusses one farmstead, the property of the architect Edmundas Frykas, which was inherited by his son, also an architect, in the period between the Wars. What survived is the main building of this small mansion (Būgos street No. 8), which was built around the year 1845, a house of the gate-keeper from 1921, and a few other buildings. The most valuable is the main house with arched cellars, stone brick zocle and an archaic wooden construction of the roof. Its facade represents the forms of Romantic classicism. The house was built on the ground terrace of the farmstead. Small plots of land were sold in the upper terrace in the 3rd and 4th decade of the XX th century, and some brick cottages were built there. The street, formed in 1937, was named after E. Frykas. This small mansion is an interesting historical relic of the town, but it is not properly examined and appraised.