Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius
LTRecenzijoje aptariamas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) leidinys „Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius“. Tai antroji LLTI sumanyto trijų tomų Lietuvių literatūros istorijos leidinio knyga. XIX a. lietuvių literatūros istorijos autoriai siekė kaip galima išsamiau pristatyti lietuvių dvasiną kultūrą, jos raidą, pagarbiai bent paminėti visus, kurie „nors kiek padėjo saugoti ir ugdyti mūsų tautos kultūrą“ (p. XI). Leidinys yra vadovėlinio tipo, todėl tikslingai buvo vengiama analizės ir polemikos, pirmenybę teikiant supažindinimui, referavimui. Knyga prisodrinta citatų, perpasakojimų, tad neretai gali atstoti antologiją. Knygos adresatas visų pirma yra masinis skaitytojas (mokiniai ir mokytojai, studentai ar šiaip besidomintys lietuvių literatūra smalsuoliai). Recenzijos autorė lygindama analizuojamą leidinį su ankstesniais leidimais pabrėžia, kad pastarasis leidinys neabejotinai praturtėjo kiekybiškai: jame rasta vietos visiems, daugiau ar mažiau prisidėjusiems prie lietuvių raštijos kūrimo, net ir tiems, kurių vardai neišliko. Pateiktuose tyrinėjimuose sukaupta viskas, kas iki šiol padaryta geriausia. Ar pasakyta neiškreipta tiesa apie lietuvių literatūrą, kaip to siekė leidinio redakcinė kolegija? Neabejotinai pasakyta daug naujo, o ar tai visa tiesa, parodys nebent būsimos literatūros istorijos. Tikra tai, kad didesnį ar mažesnį ankstesnių istorijų marksistinį dūmelį pakeitė neretai tiesmukas tautinis angažuotumas, kurio, tiesa, jokiu būdu negalima prikišti visiems knygos autoriams.
ENThe review discusses the publication “Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius” [History of Lithuanian Literature. The 19th Century] of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore (ILLF). This is the second book of the three-volume publication of the history of Lithuanian literature by the ILLF. The authors of the 19th c. history of Lithuanian literature sought to more comprehensively present the Lithuanian spiritual culture, its development, and respectfully at least mention everyone who “contributed to the preservation and development of our nation’s culture” (p. XI). The publication is a textbook; therefore, analysis and polemic were intentionally avoided, and priority was given to acquainting and reporting. The book is full of quotes, retelling, thus might serve as an anthology. The addressee is primarily a mass audience (pupils and teachers, students and everybody who is interested in Lithuanian literature). The reviewer compares the publications with the previous ones and underlines that this book has been definitely enriched in terms of quality: it contains all personalities who contributed to a smaller or greater extent to the creation of Lithuanian literature, even those whose names have not survived. The given research presents everything that could be attributed to the best results. Is the truth about Lithuanian literature undistorted, as was the aim of the editorial staff? The book definitely tells a lot of new information, and maybe the future literature histories will show whether it is true. The fact is that a smaller or greater Marxist element in the previous histories has been replaced by an often straightforward national engagement which, however, cannot be attributed to all authors of the book.
