Алекс (Алтер) Файтелсон. Непокорившиеся. Летопись еврейского сопротивления
LTRecenzijoje analizuojama A. Faitelsono memuarinė knyga rusų kalba „Непокорившиеся. Летопись еврейского сопротивления“ (Тель-Авив, 2001). Pirmoji autoriaus memuarinė knyga apie žydų tautos pasipriešinimą nacių okupacijos metais Kauno gete buvo paskelbta 1993 jidiš kalba. Po to, kelerius metus jis rinko medžiagą ir savąją knygą papildė jau skelbta medžiaga hebrajų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Naujais dokumentais ir nuotraukomis papildyta knyga rusų kalba žymiai skiriasi nuo kitų. Knygos įžangoje ir dėstyme teigiamas pasiryžimas papasakoti apie įvykius ir žmones vien tik tiesą. Įsigilinus į knygos turinį, joje pateiktus dokumentus bei komentarus, susidaro įspūdis, kad šį leidinį parašyti paskatino noras pavaizduoti save kaip legendinę asmenybę, vertą dėmesio ir pagyros. Jau vien tik tai verčia nepasitikėti autoriaus siekiu atpasakoti tik tiesą. Knygos struktūra paremta metraštiniu metodu. Kiekvienas skyrius pasakoja apie tam tikrų metų (1941-1944) įvykius. Beveik visuose knygos skyriuose persipina autoriaus prisiminimai su faktais ir įvykiais, kuriuose A. Faitelsonas nedalyvavo ir negalėjo žinoti ar stebėti, ir kurie nėra patvirtinti patikimais dokumentais. Kita vertus didelė dalis knygoje pateiktų dokumentų nieko bendro su dėstomais įvykiais neturi. Apibendrinant galima konstatuoti, kad A. Faitelsono knygoje „Nepasidavusieji" daugybė pamokymų, faktų ir įvykių iškraipymų, netiesos apie žmones sakymo. Nei istorinė, nei jos memuarinė dalis neprisideda prie istorinės tiesos atskleidimo, istorinių faktų papildymo.
ENThe review analyses the memoir book “Непокорившиеся. Летопись еврейского сопротивления” [Rebellious. The Chronicle of Jewish Resistance] by Alex Faitelson in Russian (Теl Aviv, 2001). The author’s first memoir book on the resistance of the Jewish nation during Nazi occupation in Kaunas ghetto was published in 1993 in Yiddish. Afterwards, he collected the material for several years and supplemented his book with the already published material in Hebrew, English, French and German. The book in Russian, supplemented with new documents and photographs, significantly differs from others. The introduction and body of the book declare a resolution to tell only truth about events and people. The content of the book, presented documents and commentaries give an impression that the publication was promoted by a wish to depict oneself as a legendary personality who is worth attention and praise. This evokes a distrust in the author’s aspiration to tell only truth. The book structure is based on the chronicle method. Every chapter tells the events of a certain period (1941–1944). Almost all chapters of the book contain the author’s recollections of the facts and events in which the author was not present and which he could not know or observe, and which have not been supported by reliable documents. On the other hand, a large share of documents presented in the book have nothing in common with the described events. In general, Faitelson’s book could be said to contain a lot of morals, distorted facts and events, as well as lies about people. Neither the historical nor the memoir part contributes to the disclosure of historical truth and supplement of historical facts.
