Kūrinys ir patirtis: įsijautimai

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKūrinys ir patirtis: įsijautimai
Kita antraštė
  • Creative Work and Experience: Empathies
  • Work of art and experience : articulating innermost feelings (equivalents)
AutoriaiBernotienė, Gintarė
ŠaltinisSambalsiai: studijos, esė, pokalbis / sudarytojos: Aistė Birgerė, Dalia Čiočytė Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 145-157.
Reikšminiai žodžiai
LTPortretas; Peizažai; Atitikmenys
ENL. Gutauskas; Portrait; Phenomenology; Landscape; Correspondences
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje dėmesys atkreipiamas į pagrindinį patirties įgalintą tradicijos tąsos būdą – empatija grįstą naujo, esmiškai kitokio požiūrio sąlygotą kūrinio pratęsimą nauju kūriniu. Pabrėžiamas principinis kūrinio inovatyvumas, hermeneutiškai susijęs su praeitimi (tradicija) ir įsteigiantis naują esatį dabartyje. Pasiremiant Leonardo Gutausko poezijos pavyzdžiais aprašoma, kaip naudojantis dailininko patirtimi kuriami dailės žanrų atitikmenys poezijoje (portretas, peizažas). Portreto modifikacijos poezijoje atskleidžiamos analizuojant Tėvynės ir meilės portretus, išryškinant krikščioniško ikonografinio kanono transformacijas ir intencionalius Gutausko perkeitimus, įskilą tarp jų autoriui užpildžius verbalinės struktūros elementais – psalmišku eilėraščių didingumu bei bendrais kriščioniškais įvaizdžiais. Su Tėvynės atvaizdu siejamas ir kraštovaizdis, iškeliami kūriniškieji jo bruožai – ritmiškumas, dekoratyvumas, gebėjimas byloti. Kultūros, istorijos, meno, dvasios fenomenai Gutausko matuojami vienu gamtai ir kultūrai bendru egzistenciniu matu, panaikinančiu dualistinio mąstymo peršama jų skirtį Gamtiniame plane – kraštovaizdyje – atvaizde įžvelgiamos krikščioniško tikėjimo vertybės. Poezijoje įrašytos kūriniškos krašto, jo kūrėjų ir genius loci sąsajos leidžia pratęsti Tėvynės portreto metmenis Gutausko kūryboje ir kalbos erdvės, balso erdvės kryptimis. [Iš leidinio]

ENA creative work and experience, from time perspective, are two entities, enabling each other. Martin Heidegger links primordial creation to the truth, uncoverage and creation (or establishment). Experience is a sensual, emotional and intellectual act that is already experienced; it is an event that has matured a certain solution. When thinking about phenomenological unity of a creative work, it can be assumed that the work also has already happened and repeats itself through experience. Therefore, the concept of a creative work itself can be perceived in two ways: a primordial work and a work recognized through experience. Their interesting interrelation – experience – allows an observing object to be introduced into the field, which recognizes the features of the creative work in one case and the creating features of a creative work – the art – in another. This article looks for empathy (significant trace of experience is present) or equivalents (it is also experience that allows comparison and contrast) in works that are dual according to their origin: they are created according a certain experience but as works they are original.

Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3885
Atnaujinta2020-09-11 18:29:27
Metrika Peržiūros: 1