Filosofinio mąstymo keliai ir klystkeliai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Filosofinio mąstymo keliai ir klystkeliai
In the Journal:
Naujoji Romuva. 2008, Nr. 2, p. 14-20
Keywords:
LT
Aristotelis; Filosofija; Filosofijos istorija; Graikiškoji filosofija; Graikų filosofija; Išmintis; Krikščioniškoji filosofija; Logos; Modernioji ir postmodernioji filosofija; Platonas; Sofistika; Teorija; Tertullianas; Tomas Akvinietis.
EN
Aaristotel; Christian philosophy; Greek philosophy; History of Philosophy; Modern and postmodern philosophy; Philosophy; Platon; Sophia; Sophistry; Tertullian; Theory; Thomas Aquanos; Wisdom.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgiama filosofijos istorija, kuri apima labai ilgą minties raidos laikotarpį. Prasmę, kuri filosofijai prigijo Vakarų Europos kultūrinėje tradicijoje, pirmasis įtvirtino Platonas, tą nuopelną priskyręs Sokratui. Aptariama, kaip senovės graikai suprato išmintį. Išminties mylėtojui, graikų nuomone, turėtų būti būdingas pažiūrų platumas, proto išlavinimas ir tinkamas dorinis apsisprendimas. Dar vienas specifiškas, antikiniam išminties mylėtojui būdingas bruožas, yra supratimas, kad išminties siekis labiausiai susijęs su teorine veikla. Apibrėžiama, kas būdinga teorijai. Svarstoma, kodėl filosofija, kaip savarankiška, teorinė mąstymo sritis, atsirado būtent senovės Graikijoje. Apžvelgiamas krikščioniškosios filosofijos formavimosi laikotarpis ir nusakomas filosofinių klausimų skirtingumas nuo teologinių. Teigiama, kad filosofijai pirmiausia rūpi visa tikrovė kaip esanti. Ji nagrinėja tai, ką galima pažinti remiantis grynuoju protu bei patyrimu, o teologija, remdamasi mąstymo metodais, tyrinėja tai, ką Dievas yra apreiškęs apie save ir mus. Filosofijos ir teologijos sritys išsiskyrė gana anksti, kai specialieji mokslai dar ilgai buvo laikomi filosofijos sritimis. Vėliau iškilo Descartes’o filosofija, kuria sekė Apšvietos filosofai. Podekartinė filosofija paprastai vadinama moderniąja filosofija. Antroje XX a. pusėje moderniąją filosofiją keičia postmodernioji. Filosofija vėl grįžta į tą pradžią, iš kurios ji pradėjo savo kelionę. Bet sugrįžta ne kaip Sokrato mokymo šalininkė, o kaip jo priešininkė, gausinanti sofistų gretas.

ENThe article reviews the history of philosophy, which covers a very long period of development of thought. The meaning, which philosophy has in the cultural tradition of Western Europe, was first introduced by Plato. It is said that the ancient Greeks perceived wisdom. They believed that a wise man should have wide attitudes, open mind and proper moral self-determination. Another specific feature characteristic to an antique wise man is the comprehension that the path to wisdom is mostly related to theoretical activities. The author describes characteristics of theory. The factors determining the emergence of philosophy as an independent field of thinking namely in Greece are analysed. The period of formation of Christian philosophy is discussed and the difference of philosophical issues from theological ones is presented. Philosophy is primarily concerned with the reality as being. It analyses the way perception could be achieved through clear mind and experience, whereas, theology uses methods of thinking to analyse the expression of God. The fields of philosophy and theology split long ago, when special sciences were still integral parts of philosophy. Then Descartes’ philosophy emerged. The post-Descartes philosophy is usually referred to as the modern philosophy. In the second half of the 20th century, modern philosophy is replaced with post-modern philosophy. It returns to the starting point of its path.

ISSN:
1392-043X
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38743
Updated:
2013-04-29 00:16:59
Metrics:
Views: 6
Export: