Life expectancy and mortality changes in Latvia, Lithuania and Estonia since 1990: comparative overview

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Life expectancy and mortality changes in Latvia, Lithuania and Estonia since 1990: comparative overview
In the Journal:
Latvijas Universitātes raksti [LU Raksti] [Acta Universitatis Latviensis]. 2011, Sēj. 771, p. 158-172
Keywords:
LT
Baltijos jūros regiono šalys; Gyvenimo trukmė; Mirtingumas; Sveikata; Sveikatos apsauga; Vidutinė gyvenimo trukmė.
EN
Baltic Sea region countries; Health; Life expectancy; Mortality.
Summary / Abstract:

LTAtgavus nepriklausomybę, sveikatos rodikliai vystėsi labai skirtingai Baltijos regione ir netgi tarp trijų Baltijos šalių. Straipsnio tikslas yra pateikti palyginamąją apžvalgą apie skirtingas gyvenimo trukmės, mirtingumo dėl amžiaus ir įvairių priežasčių bei pasirinktų sveikatos rodiklių tendencijas trijose Baltijos šalyse – Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, palyginus su Lenkija, Suomija, Švedija, Baltarusija ir Rusija. Nepriklausomybės atgavimas ir po to sekęs orientuotų į rinką reformų ir visuomenės transformacijų laikotarpis lėmė, kad mirtingumas Baltijos šalyse mažėjo. Išimtis buvo pereinamojo laikotarpio pradžia, kai dėl psicho-socialinių streso veiksnių gyvenimo trukmė mažėjo. Vėlesnis ekonomikos augimas, lydimas socialinės nelygybės augimo, lėmė besitęsiančią ar netgi augančią socialinę-ekonominę ir demografinę mirtingumo diferenciaciją. Gyvenimo trukmės pokyčiai trijose Baltijos šalyse per pastaruosius dvidešimt metų atitinka vidutinę trajektoriją tarp sėkmingiausių Rytų ir Centrinės Europos šalių (Slovėnijos, Čekijos Respublikos, Lenkijos) ir atsiliekančių (Baltarusijos ir Rusijos Federacijos). Pastaraisiais metais Estija tapo lydere tarp Baltijos šalių gyvenimo trukmės požiūriu, o Lietuva atsilieka po Estijos ir Latvijos. Širdies ir kraujagyslių ligos bei smurtinės mirtys vis dar vaidina svarbų vaidmenį skaičiuojant priešlaikinį mirtingumą, ypač vyrams. Nepaisant didėjančios gyvenimo trukmės, tikriausiai prireiks daug laiko ir pastangų Baltijos šalims sumažinti mirtingumo atotrūkį tarp jų ir labiau pažengusių Europos šalių, ypač vyrų populiacijoje.

ENAfter regaining independence, health indicators have developed very differently in the Baltic region and even among the three Baltic countries. The goal of the article is to provide a comparative overview of the different tendencies of life expectancy, mortality due to age and due to various reasons, and selected health indicators in the three Baltic countries – Latvia, Lithuania and Estonia compared to Poland, Finland, Sweden, Belarus and Russia. Regaining of independence and subsequent period of market-oriented reforms and transformation of society has led to decreased mortality in the Baltic countries. The exception was the beginning of the transition period when life expectancy decreased due to psycho-social stress factors. Later economic growth accompanied by the rise of social inequality conditioned continuing or even growing social-economic and demographic differentiation of mortality. Life expectancy changes in the three Baltic countries over the past twenty years are in line with the average trajectory of the most successful Eastern and Central European countries (Slovenia, Czech Republic, Poland) and the countries that lag behind (Belarus and Russian Federation). In recent years, Estonia became a leader among the Baltic countries in terms of life expectancy, while Lithuania falls behind Estonia and Latvia. Cardiovascular diseases and violent deaths still play an important role in the calculation of premature mortality, especially in men‘s. Despite the increasing life expectancy, the Baltic countries will probably require a lot of time and effort to reduce the mortality gap among them and more advanced European countries, especially in the male population.

ISSN:
1407-2157
Related Publications:
Sociocultural mortality differentials in Lithuania: results obtained by matching vital records with the 2001 census data / Domantas Jasilionis ... [et al.]. Population. 2007, Vol. 62, no. 4, p. 597-646.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38668
Updated:
2016-09-26 13:01:29
Metrics:
Views: 2
Export: