Vilniaus namų kolonijos XX amžiaus pradžioje : architektūrinių-urbanistinių ir socialinių utopijų atspindžiai
LTAplinkos estetinis ir architektūrinis formavimas, grožio samprata ir naujos socialinės idėjos neatsiejamai susijusios. Nuo neatmenamų laikų žmonijos svajonės gyventi darnioje aplinkoje, puikioje visuomenėje XIX a. išsikristalizavo į konkrečius architektūrinius-urbanistinius projektus ir teorijas, viena kurių buvo žymioji „Miesto-sodo“ idėja. Šie projektai ir idėjos Europos miestų planavime bei architektūroje pradėtos įgyvendinti XIX–XX a. sandūroje. Jų atgarsiai pasiekė Lietuvą ir pasireiškė įgyvendinant kai kuriuos urbanistinius sprendimus ir architektūrinius projektus. XX a. pradžios Vilniuje kito ir modernėjo visuomenės struktūra: atsiradusi pramoninė buržuazija ir įvairiakilmė inteligentija jau buvo pajėgi imtis jei ne modernių socialinių-architektūrinių idėjų įgyvendinimo naujose statybose, tai bent gyvenamosios aplinkos atnaujinimo ir pagerinimo. Šitaip šalia jau esamų pastatų tipų formavosi nauji, atspindėdami užsakovų poreikius ir skonį. Taip Vilniaus architektūroje atsirado naujas gyvenamųjų namų tipas – namų kolonijos, kurios pradėtos statyti organizuotai, grupėmis po 10–20 namų. Jos statytos ne stichiškai ir chaotiškai, o pagal naujus teritorijos planavimo ir gyvenamųjų namų projektus. Šiame straipsnyje trumpai aptariama XIX a. pabaigos Europos miestų, kartu ir Vilniaus urbanistinė situacija ir žvelgiama į Vilniaus gyvenamųjų namų kolonijas platesniame europiniame kontekste. Ieškoma atsakymų į klausimą – gal naujų, iš Europos atėjusių idėjų adaptacija turėjo įtakos naujų miesto urbanistinės aplinkos darinių atsiradimui, savito architektūros stiliaus paieškoms?.
ENThe aesthetic and architectural formation of the environment, the concept of beauty, and new social ideas are inextricably linked. The dreams of mankind from time immemorial to live in a harmonious environment and society crystallised in the 19th c. into specific architectural-urban projects and theories, one of which was the "Town-Garden" idea. These projects and ideas started to be implemented in European urban planning and architecture at the turn of the 19th c.. Their repercussions reached Lithuania and surfaced in the implementation of certain urban solutions and architectural projects. At the beginning of the 20th c., the social structure in Vilnius changed and became more modern: the industrial bourgeoisie and the intelligentsia of various origins that had emerged were already capable of undertaking change - if not in the implementation of modern socio-architectural ideas in new construction, then at least in the renovation and improvement of the residential environment. Thus, new buildings which reflected the needs and tastes of the customers emerged next to the existing ones. This is how a new type of residential buildings emerged in Vilnius’ architecture - housing colonies which began to be built methodically in groups of 10-20 buildings. Rather than appearing spontaneously and chaotically, they were built according to new territorial and residential plans. This article briefly discusses the urban situation in both Vilnius and other European towns at the end of the 19th c., and looks at Vilnius’ housing colonies in a broader European context. It also examines the question of whether the adaptation of new ideas that came from Europe influenced the emergence of new structures in the city’s urban environment and the search for a distinctive architectural style.
