Kaltūno fenomenas šventybės anomalėjimo perspektyvoje
LTŽvelgiant šiuolaikinio žmogaus akimis, kaltūnai yra stipriai susivėlusių, nebeiššukuojamų ir nešvarių plaukų kuokštai, susidarę dėl antihigieninių sąlygų, nusistovėjusių prietarų ir baimių. Šiuo fenomenu ypač susidomėta Baroko ir Apšvietos laikotarpiais ir būtent iš to meto daugiausiai išlikę šaltinių, aiškinančių kaltūno priežastis bei gydymą. Svarbiausias motyvas, pastūmėjęs šio straipsnio autorę pasigilinti į egzotišką reiškinį, yra tai, kad kaltūnas laikytas išimtinai Lenkijos ir Lietuvos regiono liga. Galima netgi tarti kaltūną kažkuria prasme esant Abiejų Tautų Respublikos savasties išraiška. Jis taip pat neatsiejamas nuo religijos lauko ir polemikos tarp religinio (šiuo atveju – stebuklų knygų) ir mokslinio diskursų. Būtent per šį fenomeną galima išryškinti sekuliarizacijos arba šventybės anomalėjimo Lietuvos kultūroje procesą. Straipsnis pradedamas nuo šventybės ir anomalijų sąvokų aptarimo. Pastebima, kad lieka iki galo neaiškus perėjimas nuo pirmosios prie antrosios. Konkretus istorinis kaltūno fenomenas padeda bent iš dalies užpildyti šią spragą. Kartu pabrėžiama, kad šventybės anomalėjimas nebuvo vienpusiškai inicijuojamas tik mokslininkų, prie to prisidėjo ir vidinė šventybės patirties traktavimo krizė. Moksliniai leidiniai tik pratęsė ir užtvirtino hierofanijos simboliškumo demaskavimo programą, įvairius nuokrypius ėmė traktuoti horizontaliame lygmenyje ir priskirti anomalijoms. Susidomėjimas kaltūnu taip pat transformavosi: nuo stebuklo laukimo pereita prie entuziazmo grąžinti anomaliją į normalumo centrą arba tiesiog susižavėjimo egzotiška keistenybe.
ENFrom the point of view of a modern man, a tangle of hair is tangled dirty hair impossible to comb which appear due to anti-hygiene conditions, conventional superstitions and fears. This phenomenon attracted a great deal of attention during the Baroque period and the period of Enlightenment. These were the periods that left the major share of sources on the cause and treatment of tangles. The key motive encouraging the author of this article to analyse this exotic phenomenon is the fact that tangles are considered the disease exceptionally characteristic of the regions of Poland and Lithuania. In a certain sense, tangles can even be interpreted as an expression of possessions of the Republic of the Two Nations. This phenomenon is also an integral element of religion and the dispute between the religious and scientific discourse. Namely this phenomenon can be used to highlight the process of secularisation in the Lithuanian culture. The article starts with the discussion of the concept of the holy and anomaly. The author notes that the transition from the first to the latter remains vague. The specific phenomenon of the tangle helps at least partially fill in this gap. The author also notes that the turning of the holy into an anomaly was not unilaterally initiated by scientists. The internal crisis of the interpretation of the holy contributed to this. Scientific publications merely continued the disclosure programme and started interpreting various deviations in the horizontal level. The interest in tangle also transformed.
