Intymizmas antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos dailėje

LTII pasaulinio karo metų intymizmas – dailė, kilusi iš uždaro gyvenimo ir skirta tik uždaram vartojimui. Karo sąlygomis sukurti Lietuvos dailininkų darbai įdomūs dvejopai: ir grynai estetiniu, meniniu požiūriu, ir kaip istorinis dokumentas, perteikiantis anų metų nuotaikas. Šiuos dailės kūrinius prakalbinti padeda dailininkų ir jų amžininkų prisiminimų nuotrupos, laiškų ir dienoraščių ištraukos, taip pat – analogijos su kitų, savo karo metų praeitį anksčiau legalizavusių šalių istorija. Straipsnyje analizuojama viena nelabai didelė grupė dailės kūrinių, kuriuos dailininkai kūrė sau. Kūrė reaguodami į karo kasdienybės realijas ir negalvodami apie žiūrovą. Visiems jiems bendras kameriškumas, prislopintas emocionalumas skatina prisiminti terminą intymizmas. Vis dėlto kalbant apie II pasaulinio karo metų Lietuvos dailę, intymizmo terminas taikomas iš dalies perkeltine prasme: jis pakankamai tiksliai apibūdina aptariamų kūrinių esmines savybes, nulemtas vaizdavimo objekto ir emocinės atmosferos, nors ne visada susijęs su Nabis grupei priklausiusių dailininkų intymizmui būdingu rafinuotu estetizmu. Eilinis kasdienis banalus namų gyvenimas ir jo veikėjai – dailininko šeimos nariai, jo kambarys, dirbtuvė ar net virtuvė, gėlių vaza ant stalo ar komodos, molbertą prisitraukus prie lango atsiveriantis vaizdas – įgijo išskirtinę reikšmę kaip vaizdavimo objektas. Jokios ypatingos filosofijos tame nebuvo, tačiau paveikslai, įprasminantys banalybę, atveriantis jos vertę ir grožį, padėjo kabintis į gyvenimą ir dailininkams, ir jų publikai.Reikšminiai žodžiai: Antanas Gudaitis; Antanas Žmuidzinavičius; Antrojo Pasaulinio karo laikmetis; Dailė; Intymizmas; Karas; Kasdienybė; Lietuvos dailės istorija; Petras Aleksandravičius; Portretas; Vytautas Kasiulis; Antanas Gudaitis; Antanas Žmuidzinavičius; Art; Commonness; Intimism; Intimity; Lithuanian art history; Petras Aleksandravičius; Portrait; The2nd World War times; Vytautas Kasiulis; War.

ENThe intimism of WWII is an art stemming from the closed life and aimed at closed consumption. Works by Lithuanian artists created during the war are interesting with regard to two aspects: from aesthetic and artistic point of view and as historical documents reflecting the then moods. These works of art reflect the then times with the help of reminiscences of their contemporaries, extracts from letters and diaries, as well as analogies with the history of other countries. The article analyses one group of works of art, which artists created for themselves. They created in response to the reality and without considering the viewer. The supressed emotionality characteristic to all these works of art forces the reader to remember the intimism. However, when speaking about the Lithuanian art of WWII, the term "intimism" is partially applied the a metaphorical sense. It rather clearly defines the key features of the discussed works of art; it is determined by the emotional atmosphere, yet it is not always related to the refined aestheticism characteristic to the intimism of artists belonging to the Nabis group. The ordinary everyday household life and its characters, i.e. the artist's family members, his room, his workshop and even his kitchen, the flower vase on the table, gained an exceptional meaning as an object for painting. It did not convey any special philosophy, however, the pictures depicting banality, reflecting its value and beauty, helped artists and audience cling to life.