Skrydžio rekonstrukcija : jėzuitų baroko teatras

LTTeatrinė jėzuitų ordino veikla savo užmojais bei menine sklaida nenusileidžia jų mokslo, literatūros, dailės ar architektūros iniciatyvoms. Jėzuitų teatrinė kūryba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje apima ilgą laiko tarpą. Jau pirmuoju, jėzuitų veikimo Lietuvoje laikotarpiu buvo padėti teoriniai ir praktiniai religinio teatro pagrindai. Rašytiniuose Lietuvos jėzuitų šaltiniuose galima įžvelgti kelis vaidinimų tipus, susiformavusius XVII-XVIII amžių bėgyje. Vienas iš tipų – teatralizuotos procesijos, apibūdintinos kaip parateatrinis reiškinys, artimas ritualiniam teatrui. Kitas tipas – spektakliai uždaruose kolegijų kiemuose ar specialioje teatrui skirtoje patalpoje, vaidinti draminio teksto pagrindu. Minėtinos teatralizuotos retorikos pratybos. Jėzuitų teatro scenoje buvo praktikuojamas ir baleto žanras. Per du šimtus metų jėzuitų teatro stilistinė raiška patyrė pasaulietinio renesansinio, klasicistinio teatro įtakas. Tačiau savičiausias sceninės puslapis – jėzuitų baroko teatras, gimęs XVII amžiuje ir Lietuvoje peržengęs XVII-XVIII a. sankirtą. Kontempliatyvi jėzuitų vaidyba paskatino straipsnio autorę pasigilinti į skrydžio problematiką, išryškėjusią tiek parateatriniuose vaidinimuose, tiek spektakliuose uždarose Akademijos ir kolegijų salėse. Straipsnyje remiamasi svarbiais šaltiniais: M. K. Sarbievijaus poetine kūryba, spektaklių programomis, reta, tačiau labai vertinga ikonografine medžiaga. Rekonstruojant skrydžio architektoniką ir mėginant atkurti jo semantinius ir plastinius aspektus, lyginami Lietuvos šaltiniai su Vakarų Europos šalių teatro šaltiniais.Reikšminiai žodžiai: Baroko teatras; Jezuitai; Jėzuitai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Scenografija; Skrydis; Teatrum mundi; Baroque Theatre; Flight; Jesuits; Lithuanian Grand Duchy; Scenography.

ENThe article discusses the plays, staged in the Great Duchy of Lithuania during the seventeenth and eighteenth centuries. The subject of research is motifs of flying in the Jesuits' baroque theatre performances. These performances are discussed in terms of the history and theory of sacral theatre. The method, employed for this study is a comparative research. The poetics and technique of flying are reconstructed. A comparison is made with the Italian stage design and the concept of Theatrum mundi that was formed in the baroque theatre of the Jesuits. The flying staged by the Jesuit theatre is exceptional for its meditative style of acting. Special attention is paid to theatre machines. They were used to express the dramatical world of theatrum mundi. [text from author]