Prioritetinėse varžybose: Danijos parama Baltijos valstybėms
LTŠiame straipsnyje mėginama apžvelgti ir paaiškinti diplomatinę bei politinę Danijos paramą Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Pirma, pasibaigus Šaltajam karui ir Baltijos valstybėms atgavus nepriklausomybę, Rusija, net ir netekusi trijų ketvirtadalių Baltijos jūros kranto linijos bei patyrusi Karaliaučiaus izoliaciją, karinės galios požiūriu tebebuvo stipriausia regiono valstybė. Dėl to Baltijos regione atsirado strateginė pauzė, kuri sudarė sąlygas dinamiškai saugumo struktūros evoliucijai. Antra, bendra siena ir nuotolis nuo Baltijos valstybių sąlygojo Šiaurės valstybių paramą Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Po Šaltojo karo, globalizacijos sąlygomis tarptautinėje sistemoje buvo plačiau pripažintos tokios vertybės kaip demokratija, žmogaus teisės, rinkos ekonomika ir ekologinė plėtra; tai tapo aktyvios tarptautinės Danijos politikos pamatu. 1992–1995 m. Danija aktyviausiai veikė, kad Lietuva ir kitos dvi Baltijos valstybės pasivytų pirmaujančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių grupę integruojantis į ES. Trečia, sunkiai galėdamos garantuoti saugumą Baltijos valstybėms, JAV siekė, kad jos partneriai Europoje imtųsi vadovaujančio vaidmens. Šiuo požiūriu Danijai teko pagrindinis vaidmuo. Ketvirta, egzistuoja ne viena aktyvaus Danijos dalyvavimo Lietuvos euroatlantinės integracijos byloje priežastis, tarp kurių – konkurencinio pranašumo prieš kitas Skandinavijos šalis, tarptautinės reputacijos užtikrinimo interesai, parama mažosioms valstybėms ir Danijos santykių su JAV regione ypatumai.
ENThe article deals with the problem of Denmark's political and diplomatic support towards Lithuanian euro-atlantic integration, as well as possible reasons of Denmark's special engagement in the Baltic stales' affairs provided. Each of the four sections of the article takes up different aspects of the problem. First, a "strategic pause" in the Baltic region has formed after the Cold War, which made it possible to create a new security structure. Denmark's interests, as well as its diplomatic and politic activities have this context. Second, the influence of new priorities in Denmark's policies, such as "active internationalism" and "a sphere of "special interests", with respect to the Baltic region, especially Denmark's support for the integration of the three Baltic states into the NATO and the European Union are looked at in more detail. The third question touched upon is the interests of the USA in this region, as well as particular values shared by the USA, Denmark and the Baltic States themselves. Finally, reasons for the exclusive position of Denmark in this situation, compared to such neighbouring countries as Sweden and Finland, are suggested.
