Lemties ir garantijų apviltos : Baltijos valstybių dalia

LTBaltijos valstybių egzistavimą tarpukariu galima laikyti permanentiniu bandymu išlaikyti neutralią padėtį tarp Vokietijos ir Rusijos. Šiuo atveju istorija liudija, kad to pasiekti buvo neįmanoma. Tačiau negatyvusis aspektas tebėra aktualus tiek istorijai, tiek ir šiandieninei politikai. Neutraliteto sampratos atspalviai yra įvairūs. Teoriškai kiekvienos šalies neutralitetas yra ypatingas. Tačiau, regis, galima išskirti mažiausiai tris neutralitetui būdingus parametrus. Tai tam tikras jėgų balansas – objektyvus lygmuo (turima omenyje galima pusiausvyra tarp kaimyninių šalių, pvz., 1830 m. Belgijos nepriklausomybė tapo galima dėl susidariusios pusiausvyros tarp Prancūzijos, Olandijos ir Didžiosios Britanijos), didžiųjų valstybių garantijos ir adekvati pilietinė neutralios šalies identifikacija – subjektyvus lygmuo (tam tikra geopolitinė piliečių orientacija, palanki neutraliam valstybės statusui). Šiame straipsnyje pagal minėtus parametrus ir pažvelgsime į Baltijos valstybių neutraliteto (ne)galimybes. Galima teigti, kad Baltijos valstybių neutraliteto nesėkmę nulėmė ne tik nepalanki geopolitinė situacija, ne tik didelė įtampa tarp didžiųjų valstybių ir nuolat kintantis jėgų balansas tarp jų, bet ir nepakankamai nusistovėjusi valstybinė Baltijos tautų identifikacija, nepakankamas jų pilietinis sutelktumas. Apskritai Baltijos valstybėms trūko tarptautinio gyvenimo patirties, jau nekalbant apie jų vidines socialines ir etnokultūrines problemas. Kaip tik dėl tų aplinkybių vienos didžiosios galybės vengė Baltijos valstybėms suteikti garantijų, o kitos siekė jas aneksuoti.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Neutralumas; Neutralumo politika; Tarpukaris; Tautų Sąjunga; Baltic states; Interwar; League of Nations; Neutrality; Neutrality policy.

ENThe existence of the Baltic States during the Inter-War Years can be regarded as a permanent attempt to maintain neutral position between Germany and Russia. In this case history witnesses that it was impossible to achieve this. However, a negative aspect is still relevant for both history and today’s politics. The nuances of the neutrality conception are diverse. Theoretically, the neutrality of each country is special. However, it seems that we can distinguish at least three parameters incidental to neutrality. A certain balance of power is an objective level (having in mind a possible balance between the neighboring countries, e.g. in 1830 the independence of Belgium became possible as a result of balance among France, Holland, and Great Britain), guarantees of the Great Powers and adequate civil identification of a neutral country is a subjective level (certain geopolitical orientation of citizens favorable for a neutral status of the state). In this article we will take a look at the potential of neutrality of the Baltic States according to the aforementioned parameters. It could be stated that failure of neutrality of the Baltic States was determined not only by unfavorable geopolitical situation, considerable tension among the Great Powers, and shifting balance of power among them, but also by insufficiently steady national identification of the Baltic nations as well as scarce civil solidarity. All in all the Baltic States lacked international life experience, not to speak of their internal social and ethnocultural problems. Exactly due to such circumstances some Great Powers avoided granting guarantees to the Baltic States and others aspired after annexing them.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History