Poezija ir dailė : Judita Vaičiūnaitė - menų sąveikos ieškotoja

LTStraipsnyje aptariami poezijos ir dailės sąlyčio taškai Juditos Vaičiūnaitės (1937-2001) kūryboje. Teigiama, kad vizualiojo prado įtaka J.Vaičiūnaitės poezijai nėra paviršinė. Jos lyrikoje aiškiai išreikšti trys vizualios estetinės percepcijos lygmenys - eidetinis, chromatinis ir giliausias šviesos patyrimo. Šviesos patyrimu poetė atskleidžia subtiliausių kitimų, efemeriškų metamorfozių stebinius. Atskleidžiama, kad J.Vaičiūnaitė kūrybiškai naudojasi įvairių epochų kultūrų tradicijomis. Romantizmo ir impresionizmo kūrybiniai principai yra tapę pastoviomis dominuojančiomis poetės pasaulėvokos lytimis, tačiau jai nesvetimos ir barokiško, klasicistinio meno kontaminacijos. Su poetinio vaizdo konstravimo ieškojimais susiję estetiniai eksperimentai J.Vaičiūnaitės poezijoje dažnai inspiruoti įvairių meno srovių. Industrinio peizažo išaukštinimui poetė pasitelkia futuristinę stilistiką, kubistiniai bandymai į poeziją perkeliami laužomu, įvairiais rakursais pateikiamu vaizdu, išnaudojamas troškimus atpalaiduojantis naiviojo meno betarpiškumas, sudėtingoms asociacijų grandims įteisinti pajungiama vaizdinių koherencijos nepaisanti siurrealizmo poetika. Pažymima, kad ypač išradingai poetė naudojasi perspektyvos teikiamomis kompozicinėmis galimybėmis - vaizdo planų kaita, panoramiškumu, rėminimo, fokusavimo, montažo operacijomis. Daroma išvada, kad vaizduojamojo prado ekspansija yra nulėmusi J. Vaičiūnaitės poetinio vaizdo dinamiškumą bei ekspresyvumą, nors poetė yra parašiusi ir statiškumu grindžiamų eilėraščių.Reikšminiai žodžiai: Dailė; Judita Vaičiūnaitė; Lietuvių poezija; Menų sąveika; Poetinė vaizduotė; Įvaizdžiai; Arts interactions; Judita Vaičiūnaitė; Lithuanian Poetry; Poetic Imagery; The images; Visual arts; Vizual Arts.

ENThis article discusses contact points of poetry and art in Judita Vaičiūnaitė‘s (1937-2001) works. It is stated that the impact of visual spring to J. Vaičiūnaitė‘s poetry is not surface. Her lyrics clearly express the three levels of visual aesthetic perception – eidetic, chromatic and deepest light experience. The poet reveals subtlest alternations, observations of ephemeral metamorphosis through light experience. It reveals that J. Vaičiūnaitė creatively uses culture traditions of various eras. Creative principles of romanticism and impressionism have become consistent dominant forms of poet‘s worldview, but also she knows contaminations of baroque and classicistic art. Aesthetic experiments, related to pursuance of poetic visual construction in J. Vaičiūnaitė‘s poetry, are often inspired by various trends in art. To exalt industrial landscape, the poet uses futuristic stylistics; she transfers cubic tests to poetry in broken images, which are presented in various angles; she exploits naive art‘s immediacy to release desires; she subdues surrealistic poetics careless of coherence images to validate complex chains of associations. It is noted that the poet uses compositional possibilities offered by perspective in a particularly inventive way – alternation of visual plans, panorama, framing, focus, montage operations. The conclusion is that the expansion of visual spring determined J. Vaičiūnaitė‘s dynamism and expressiveness of poetic view, while the poet had also written some static poems.