Lietuvių memorialiniai paminklai svetimšalių tyrinėtojų darbuose
LTXX a. pradžioje drauge su tautinio atgimimo sąjūdžiu ir Nepriklausomybe, sugrįžo ir memorialiniai paminklai. Statyti patriotiniais, visuomeniniais tikslais, jie skyrėsi nuo savo pirmtakų ir bendraamžių, atsiradusių atskirų kaimo bendruomenių, šeimų ar asmenų dėka, nes jiems buvo suteikiama tikėjimo simbolių, votų, aukų, atgailos, padėkos ženklų prasmė. Tuo metu pradėti moksliniai memorialinių paminklų tyrimai – daugumos jų autoriai, grįsdami kryžių ikikrikščioniškos kilmės teorijas ir ypač sureikšmindami lietuviškąjį ornamentų charakterį bei savitumą, pasitarnavo naujos ideologijos kūrimui bei paminklų vietinės kilmės, tautiškosios prasmės ir reikšmės pagrindimui. Tuo pat metu nemažai svetimšalių autorių, kurie krikščioniškuose Vakarų Europos kraštuose radę analogų kryžių ir koplytėlių statybos tradicijoms Lietuvoje, remdamiesi savo pastebėjimais, nė kiek nemenkindami lietuviškų paminklų savitumo, bandė įrodyti bendraeuropinį kryžių ir koplytėlių architektūros pobūdį bei krikščionišką kilmę ar bent pažvelgti į juos platesniame nei siekia Lietuvos ribos kontekste. Deja, XX a. pradžioje jų teorijos nebuvo populiarios, dėmesio sulaukė tik XX a. II pusėje, o tinkamą vietą memorialinių paminklų tyrinėjimų kontekste įgijo XX a. pabaigoje. Straipsnyje norima išanalizuoti XX a. pradžios lietuvių memorialinių paminklų tyrinėtojų svetimšalių – Vandalino Šukevičiaus, Michalo Brenšteino, Francišeko Krzyvdos-Polkovskio, C. de Danilevičiaus, Bronislavo Ginct-Pilsudskio, Juzefo Perkovskio – darbus, išaiškinti jų vertę ir įtaką tolesniems šios liaudies meno šakos tyrinėjimams Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Kilmės teorijos; Lietuvos memorialiniai paminklai; Memorialiniai paminklai: kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės; Svetimšaliai autoriai; Tipologizacijos; Užsienio tyrėjai; Foreign authors; Foreign investigators; Lithuanian memorial monuments; Memorial monuments: crosses, roof-poles, chapel-poles, chapels; Theories of origin; Typology.
ENMemorial monuments returned together with the National Revival movement and Independence in the beginning of the 20th c. Built in patriotic, public interest, they differed from their predecessors and contemporaries that emerged through separate rural communities, families or individuals; they were granted the meaning of religious symbols, gratitude signs, oblations, repentance markings. At that time, scientific research on memorial monuments was begun – the authors of the majority of memorials, in support of theories regarding pre-Christian origin of the cross and especially giving prominence to Lithuanian ornaments‘ character and individuality, contributed to creation of a new ideology and substantiation of monuments‘ local origin, national meaning and significance. At the same time, many foreign authors, who had found analogues of crosses and chapels‘ Lithuanian building traditions in Christian countries of Western Europe, based on their observations, not at all degrading individuality of Lithuanian monuments, tried to prove that crosses and chapels‘ architecture has common European nature and Christian origin, or at least look at them in a wider context than reached the boundaries of Lithuania. Unfortunately, their theories were not popular in the early 20th c., they got attention only in the second half of the 20th c. and gained the proper place in the context of memorial monuments‘ research in the end of the 20th c. The paper strives to analyze the works of the foreign researchers of the 20th c. Lithuanian memorial monuments – Wandalin Szukiewicz, Michal Brensztejn, Franciszek Krzywda-Polkowski, C. de Danilowicz, Bronislaw Ginet-Pilsudski, Juzef Perkowski – to explain value and impact of their works on the further research of such folk art in Lithuania.
- Menotyra žurnalo SOTER puslapiuose / Aušrinė Kulvietytė-Slavinskienė. Soter. 2009, 31 (59), p. 75-85.
- Paminklų ir politikos santykis Lietuvoje: paminklų tapsmas politinių diskusijų objektu / Viktorija Rimaitė. Politologija. 2019, Nr. 4 (96), p. 60-91.
