The Pažaislis monastery ensemble - ideological and artistic principles of the baroque

LTPažaislio Kamaldulių atsiskyrėlių ordino vienuolynas pasižymi paslaptingu patrauklumu ir begaliniu žavesiu. XIX a. buvo sukurta įvairių pasakojimų ir legendų, aiškinančių vienuolyno fenomeną. XX a. dėl skirtingų priežasčių vienuolyno istorijos ir meno tyrinėtojai įsivėlė į pasikartojančių stereotipų tinklą. Į daugelį klausimų dar neatsakyta, liko nemažai neišspręstų problemų. Būdingi Pažaislio vienuolyno kompozicijos bruožai yra aukšto lygio meninė kokybė ir visumos sprendimas. Nepaisant ženklių praradimų, vienuolyno ansamblis išliko vientisas. Jo svarbiausia vertė slypi ypatingoje peizažo ir architektūros harmonijoje, išskirtinėje ir naujoviškoje ašinėje struktūroje ir jo dekoro unikalume. Beveik visą dekoravimo ikonografinę programą vykdė du menininkai – skulptorius Giovanni Merli (Joannes Merli; 1646- prieš 1695), atvykęs iš Albogazy ir tapytojas Michelangelo Palloni (1637-1711 ar 1713) iš Florencijos. Straipsnyje apžvelgiami dabartinių tyrimų rezultatai ir pristatomas išsamus Pažaislio vienuolyno vaizdas. Jame minimi svarbiausi vienuolyno istoriją ir meną aprašantys literatūros šaltiniai: Pažaislio vienuolyno aprašymas, publikuotas 1732 m. Hagoje, kuriame užfiksuoti de la Motraye kelionės įspūdžiai; XIX a. publikacijos, kuriose pateikta etnografinė, edukacinė ir populiarioji informacija; pirmasis mokslinis veikalas, skirtas Pažaislio vienuolynui, išleistas XX a. pirmoje pusėje, – Halinos Kairiūkštytės-Jacynienės studija.

ENThe Monastery of Camaldolese Order in Pažaislis is mysteriously attractive and extremely charming. Various stories and legends interpreting the phenomenon of the monastery were created in the 19th century. In the 20th century, for a number of reasons, researchers of the history and art of the monastery were entangled in a chain of stereotypes. A great number of questions have been left unanswered and a great number of problems remain unsolved. Characteristic features of the Pažaislis Monastery ensemble are high quality art and integral design. Irrespective of significant damages, the monastery ensemble has remained integral. Its key value lays in its extraordinary harmony between the landscape and architecture, exceptional and original axial structure and its décor. Almost the entire iconographic programme of the décor was implemented by two artists: sculpture Giovanni Merli (1646–before 1695), who arrived from Albogazy and painter Michelangelo Palloni (1637–1711 or 1713) from Florence. The article reviews the results of the modern research and presents a detailed illustration of the Pažaislis Monastery. It mentions the key literature sources describing the history and art of the monastery: travel notes of de la Motraye describing the Monastery of Pažaislis published in 1732 in Hague; publications of the 19th century presenting ethnographic, educational and popular information; the first scientific work devoted to the Monastery of Pažaislis and published in the first half of the 20th century, i.e. a research performed by Halina Kairiūkštytė-Jacynienė.