The Principal stylistic influences on baroque monstrances in Lithuania

LTLietuvos baroko istorija prasideda 1586 m., kai kunigaikštis Radvila Našlaitėlis pradėjo statyti pirmąją barokinę bažnyčią Nesvyžiuje. Lietuvos baroko meną ir architektūrą veikė iš Italijos, Vokietijos ir Austrijos sklidusios įtakos. Lietuvos baroke atsispindi ir įvairūs ryšiai su Vidurio Europos šalimis: Lenkija, Bohemija, Moravija ir Vengrija. Dekoratyvis baroko menas Lietuvoje dar nėra plačiai tyrinėtas, nors šios paveldo srities unikalumas yra pripažintas. Dėl sudėtingos prieigos, religinės paskirties auksakalystės dirbiniai iki šiol visai nebuvo tyrinėti. Daugelyje Lietuvos zakristijų saugomi dirbiniai – dar laukianti tyrinėjimų sritis. Nebuvo atskleistas ir Lietuvos barokinių aukso dirbinių originalumas bei įtakos, kurias galima įžvelgti jų meninėje raiškoje. Tad šis straipsnis yra pirmasis mėginimas taisyti susidariusią padėtį. Darbe tyrinėjamos stilistinės Lietuvos barokinių aukso dirbinių savybės ir ieškoma jų atitikmenų europinėje tradicijoje. Siekiant šio tikslo pasirinkta giliau tyrinėti vieną sakralinių sidabro ir aukso dirbinių tipą: monstrancijas. Katalikų Bažnyčioje monstrancija tarnauja echaristijos kultui ir kitiems ritualiniams veiksmams. Visos šiame straipsnyje aptariamos monstrancijos sukurtos po Bažnytinio Tridento susirinkimo, kuris lėmė naujų ikonografinių elementų atsiradimą sakraliniame mene. Katalikų Bažnyčia buvo labai stipri ir gerai organizuota XVI–XVIII a. Tačiau daugelis lobynų buvo sunaikinti XIX–XX a. Tik nedidelė dalis iš jų pateko į muziejų kolekcijas, kiti saugomi bažnyčių zakristijose. Ši studija – sistemingų jų tyrinėjimų pradžia.Reikšminiai žodžiai: Auksakalystė; Aukso dirbiniai; Barokas; Barokinės monstrancijos; Lietuvos bažnyčios; Menas, religinis; Meninės ypatybės; Menotyra; Monstrancijos; Sakralinis menas; Stilistinės įtakos; Žemaitijos monstrancijos; Art history; Art, Sacramental; Artistic trends; Baroque; Baroque monstrances; Gold wokrs; Goldsmith; Lithuania; Lithuanian churches; Monstrance; Monstrances; Monstrances from Samogitia; Sacral art; Stylistic influences.

ENThe history of Lithuanian Baroque starts in 1586, when Mikołaj Krzysztof “the Orphan” Radziwiłł launched the construction of the first Baroque church in Nesvizh. The Lithuanian baroque art and architecture fell under the influence of Italy, Germany and Ireland. The Lithuanian Baroque reflects various relations with states of the Middle Europe: Poland, Bohemia, Moravia and Hungary. Decorative baroque art in Lithuania has not been thoroughly studied, although the uniqueness of this field of heritage has been acknowledged. Religious articles by goldsmiths have not been studied yet due to complicated access. Articles kept in the majority of Lithuanian vestries are still waiting to be studied. The originality of baroque articles by Lithuanian goldsmiths as well as the impacts, which can be observed in their artistic expression, have not been revealed. Therefore, this article is the first attempt to improve the current situation. The work analyses stylistic features of Lithuanian baroque articles made from gold and searches for relevant articles in the European tradition. To this end, one type of sacral article made from silver and gold has been chosen for the research: the monstrance. In the Catholic Church, the monstrance serves for Eucharistic adoration and other ritual actions. All the monstrances discussed in this article were created after the Council of Trent, which determined the emergence of new iconographic elements in sacral art. The Catholic Church was very strong and well organised in the 16th–18th centuries. However, the great part of treasures was destroyed in the 19th–20th centuries. Only a small share of them ended up in museum collections, others are kept in vestries of churches. This study is the beginning of a systematic research of these artefacts.

• Lietuvos sakralinė dailė, XI-XX a. pradžia. T. 4,Kn. 2, Auksakalystė XIII-XX a.Pavieniai metalo dirbiniai / sudarytoja Jolita Liškevičienė. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2007. 227 p.
• Ornamento kaita XVIII a. Lietuvos sakralinėje auksakalystėje / Dalia Vasiliūnienė. Ornamentas: XVI-XX a. I pusės paveldo tyrimai / sudarytoja Aleksandra Aleksandravičiūtė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 119-161, 432.