Masinis konfesijos keitimas vakariniuose Rusijos imperijos pakraščiuose : lyginamasis aspektas
LTRusijos imperijoje XIX a. religija atliko svarbų vaidmenį. Konfesinė priklausomybė buvo svarbiausias tautiškumo atributas. Konfesijos svarbą liudija ir jos masinio keitimo atvejai. Masinis kitatikių perėjimas į stačiatikybę vakariniuose Romanovų imperijos pakraščiuose yra viena iš temų, sulaukusių tyrinėtojų dėmesio. Tačiau šis straipsnis skirtas ne tiek šiai temai skirtos istoriografijos aptarimui, kiek masinio konfesijos keitimo palyginimui Pabaltijo gubernijose XIX a. penktajame dešimtmetyje ir Šiaurės vakarų krašte septintajame dešimtmetyje. Komparatyvistika šiuo atveju leidžia geriau suprasti kiekvieno iš šių regionų specifiką, o taip pat valdininkų požiūrį į multikonfesinį imperijos pobūdį. XIX a. devintajame dešimtmetyje pradėta Pabaltijo gubernijų „rusifikacija“ koregavo ir valdžios požiūrį į stačiatikybės vaidmenį šiame krašte. Pabaltijo gubernijose ir devintajame dešimtmetyje konfesijos keitimas daugiausia buvo savanoriškas, valdžia netaikė prievartinių metodų, kokie buvo taikomi Šiaurės vakarų krašte po 1863–1864 m. sukilimo. Šiame krašte centrinei valdžiai reikėjo tam tikros socialinės atramos. Etninių rusų buvo nedaug, о XIX a. pabaigoje vis daugiau valdančiojo elito narių suvokė, kad estų ar latvių nacionalizmai gali būti ne ką mažiau pavojingi nei Pabaltijo vokiečių siekis išlaikyti esamą padėtį. Todėl valdžia nesiėmė radikalios konfesinės inžinerijos priemonių Pabaltijo gubernijose. Ir Šiaurės vakarų krašte dėl panašių priežasčių XIX a. pabaigoje Rusijos konfesinė politika jau buvo pasikeitusi, t. y. atsisakyta prievartinio vertimo į stačiatikybę.Reikšminiai žodžiai: Carinė Rusija; Konfesija; Konfesijos keitimas; Pabaltijo gubernijos; Pabaltijo vokiečiai; Rusijos imperija (Russian Empire); Stačiatikių bažnyčia; Šiaurės Vakarų kraštas; Baltic Germans; Baltic Gubernias; Confession; Conversions; North-Western Region; Orthodox Church; Russian Empire; Tsarist Russia.
ENReligion performed an important role in the Russian Empire in the 19th c. Confessional dependency was the most important attribute of nationality. The importance of confession is testified by cases of its massive conversion. Massive conversion to Orthodoxy in the western periphery of the Romanov Empire is one of the topics which achieved the attention of researchers. Nevertheless, the paper focuses not on the discussion of historiography of this topic, but rather on the comparison of massive confession conversion in the Baltic governorates in the 1840s and the north-western region in the 1860s. A comparative approach enables better understanding of the specificity of each region and the officials’ attitude towards the multi-confessional nature of the empire. “Russification” of the Baltic governorates started in the 1880s also corrected the authorities’ attitude towards the role of Orthodoxy in this region. Confession conversion was mainly voluntary in the Baltic governorates and in the 1880s; the authorities did not impose any strong-arm methods that were imposed in the north-western region after the 1863–1864 uprising. In this region the central authorities needed certain social support. There were not many ethnic Russians, and at the end of the 19th c. an increasing number of elite members understood that Estonian or Latvian nationalism might be no less dangerous than the striving of Baltic Germans to retain the current situation. Therefore, the authorities did not impose radical confessional engineering measures in the Baltic governorates. The Russian confession policy had also been changed in the north-western region at the end of the 19th c. due to similar reasons, i.e. the authorities refused the enforced conversion to Orthodoxy.
