Case theory and case alternations : evidence from Lithuanian

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Case theory and case alternations: evidence from Lithuanian
In the Journal:
Baltic linguistics [BaltL]. 2011, 2, p. 9-35
Keywords:
LT
Lietuvių kalbos galininko ir įnagininko linksnių alternacija; Linksnio kategorija; Linksnio pasikeitimas; Linksnių teorijos paradigma; Struktūra; Įnagininko linksnis.
EN
Accusative-instrumental case alternations in Lithuanian; Case Theory; Case alternations; Case licensing; Event structure; Instrumental case.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama galininko ir įnagininko linksnių vartojimo kaita su kūno dalių judinimą, garso sukėlimą bei apsirengimo, dėvėjimo veiksmą išreiškiančiais veiksmažodžiais (traukyti pečius/pečiais, žvanginti raktus/raktais, avėti batus/batais). Tradicinėse gramatikose teigiama, kad tarp šiame kontekste pasirinktinai vartojamų galininko arba įnagininko linksnių nėra jokio semantinio skirtumo. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad skirtumas, nors ir labai subtilus, egzistuoja įvykio struktūroje; jį nulemia skirtinga turinio interpretacija – tai leidžia suvokti, kodėl toks morfologijos variantiškumas yra įmanomas. Kuomet daiktavardžiu išreiškiamas argumentas yra tiesiogiai paveikiamas ar patiria pokytį – t .y. turi daugiau proto-patiento ypatybių – vartojamas galininko linksnis (linguoti galvą, vizginti uodegą), tuo tarpu, kai tiesioginio poveikio ar pokyčio interpretacija yra negalima – vartojamas įnagininko linksnis. Siekiant užfiksuoti reikšmės skirtumus pateikiama frazių dekompozicinė analizė, atspindinti predikato vyksmo struktūrą. Išskiriant tris vyksmo etapus – priežasties, proceso ir rezultato – išryškinami vidiniai skirtumai ir tranzityvumo lygmenys, leidžiantys susieti juos su skirtingu proto-patiento ypatybių kiekiu.

ENThis article examines accusative-instrumental case alternations in Lithuanian, which is limited to four semantic classes of verbs: verbs of throwing, verbs of moving body parts, verbs of making sound and verbs of dressing/wearing clothing. Traditional grammars (e.g. Ambrazas 2006) have claimed that there is no semantic difference between the two cases in these contexts, but I will show that there is such a difference, albeit a subtle one. This allows us to understand why this alternation is possible: there is a difference in event structure, resulting in a different interpretation of the argument. When the argument is affected, or changed, accusative is used, and when it is peripheral to the event, the instrumental is used. This has implications for Case Theory, which aims to explain Case licensing in structural terms. I will argue that if a different morphological case is licensed, there is a difference in structure. By expanding the vP into multiple heads representing the subevents of a single event, we can reduce the accusative/instrumental alternation to a difference in structure. [text from author]

ISSN:
2081-7533
Related Publications:
  • Lithuanian grammar / Vytautas Ambrazas, Emma Geniušienė, Aleksas Girdenis, Nijolė Sližienė, Dalija Tekorienė, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Baltos lankos, 2006. 802 p.
  • Morphosyntaktische Varianz im Gegenwarts-litauischen / Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Contributions to morphology and syntax : proceedings of the Fourth Greifswald University Conference on Baltic Languages. Berlin: Logos Verlag, 2015. P. 51-78.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38112
Updated:
2021-02-28 18:41:20
Metrics:
Views: 8
Export: