The Influence of clandestine standard Lithuanian in the Latin alphabet on the official Lithuanian in Cyrillic letters (1864-1904)

LTStraipsnyje analizuojama 1864-1904 m. lotynišku raidynu leistos nelegalios (caro valdžios draustos ir todėl krašte platintos nelegaliai) lietuvių spaudos įtaka tuometinei oficialiajai lietuviškai spaudai, Rusijos imperijoje leistai rusiškais rašmenimis (kirilica). Uždraudus spausdinti lietuviškus tekstus lotynišku raidynu, užsienyje juo spausdinti ir kontrabanda įvežami tekstai padėjo standartizuoti lietuvių kalbą. Šis standartas turėjo įtakos ir legaliai lietuviškai spaudai, leistai kirilica. Bėgant metams, tai darėsi vis labiau akivaizdu. Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas 1904 m. galiausiai buvo panaikintas. Tai lėmė politinė situacija imperijoje, bet kartu tai buvo ir rusiškojo raidyno pralaimėjimas prieš nelegalų lietuvišką. Pastarojo standartas susiformavo dar prieš spaudos draudimo panaikinimą, nežiūrint pastangų standartizuoti oficialią rašybą kirilica. Dauguma tekstų kirilica po 1890 m. buvo išspausdinti ne Lietuvoje, o Lenkijoje, kuri taip pat buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Lietuvoje tam stigo intelektualinių pajėgų. Keli lietuviai, susižavėję rašyba kirilica, galėjo jaustis „pamiršti“, nes knygų rusiškomis raidėmis buvo išleista mažai, tokia spauda nebesidomėta supratus, kad lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo politika žlugo. Nelegalus lotyniškas standartas sužlugdė silpnas pastangas sukurti tokį lietuviškos rašybos standartą kirilica. Paskutiniais metais prieš spaudos draudimo panaikinimą išėjo labai nedaug kirilica spausdintų knygų.Reikšminiai žodžiai: Augustas Šleicheris (August Schleicher); Bendrinė lietuvių kalba; Frydrichas Kuršaitis; Julijus Schiekoppas; Lietuvių rašytinės kalbos istorija; Lietuvių spaudos draudimas; Lotyniška abėcėlė; Rusiška abėcėlė; Spaudos draudimas; 19 amžius; XIX a. Lietuvos kultūros istorija; „Istorija šventa Seno ir Naujo Įstatymo“; August Schleicher; Friedrich Kurschat; History of Lithuanian written language; Julius Schiekopp; Latin alphabet; Lithuanian; Lithuanian cultural history of the 19th century; Lithuanian history of the 19th century; Lithuanian press ban; Russian alphabet; Standard Lithuanian; The Lithuanian press ban; „Istorija šventa Seno ir Naujo Įstatymo“.

ENThe paper analyses the impact of the illegal Lithuanian press (it was prohibited by the tsarist government and, therefore, was distributed illegally) released in the Latin alphabet in 1864-1904 on the then Lithuanian official press released in the Russian Empire in Russian letters (Cyrillic alphabet). When printing of Lithuanian texts in the Latin alphabet was prohibited, texts in Latin letters that were printed abroad and smuggled into the country helped to standardise the Lithuanian language. This standard also influenced the Lithuanian legal press published in Cyrillic letters. Over the years, it became increasingly evident. Eventually, the ban on the press in Latin letters was lifted in 1904. This was determined by the political situation in the Empire, but it was also a defeat of the Russian alphabet against the illegal Lithuanian one. The standard of the latter had formed even before lifting the ban on the press despite of efforts to standardise the official Cyrillic spelling. After 1890, most of texts in Cyrillic letters were printed not in Lithuania, but in Poland, which was also a part of the Russian Empire. Lithuania lacked intellectual capacities for the purpose. Several Lithuanians, fascinated by the Cyrillic spelling, could feel “forgotten” because the number of books published in Russian letters was limited, and no interest in such publications was taken any longer when it was understood that the policy of prohibiting the Lithuanian press in Latin letters had failed. The illegal Latin standard ruined weak efforts to create such a standard of the Lithuanian spelling in Cyrillic letters. During the last years before the ban on the press was lifted, very few books printed in the Cyrillic alphabet were published.

• Ankstyvas lietuviškos kirilikos egodokumentuose liudytojas - Stanislovo Prakulevičiaus 1879 metų laiškas Godliauskių šeimai / Aurelija Tamošiūnaitė. Archivum Lithuanicum. 2013, t. 15, p. 431-451.
• "Укишкасис календорюс 1902 метамс" ir "Пасака aпe жувиника up жувеле": rengėjo problema / Aurelija Tamošiūnaitė. Archivum Lithuanicum. 2011, t. 13, p. 85-112.