Kauno ir Prahos politinio-diplomatinio bendradarbiavimo paradoksai 1922-1925 metais

LTTarpukariu Versalio Taikos sistema rėmėsi jai priklausančių šalių darnia veikla. Lietuvos ir Čekoslovakijos politiniai–diplomatiniai santykiai buvo reikšminga tos sistemos dalis. Vis dėlto šiuose santykiuose galima įžvelgti tam tikrų paradoksų. Problema nagrinėjama siekiant išsiaiškinti pagrindines Lietuvos ir Čekoslovakijos politinio–diplomatinio bendradarbiavimo 1922–1925 m. raiškas bei tendencijas ir tai, kaip šis bendradarbiavimas atliepė Versalio Taikos sistemos raidą. Lietuvos ir Čekoslovakijos santykių gyvybingumui prielaidas sudarė panašūs politiniai interesai, ypač Lenkijos teritorinių pretenzijų grėsmė. Čekoslovakija tarptautinėje erdvėje neretai palaikydavo Lietuvos poziciją, tačiau ją ir kitas Baltijos šalis dažnai traktavo tik kaip tarpininką savo ekonominiams ryšiams su Sovietų Sąjunga plėtoti. Toks požiūris turėjo neigiamos įtakos Lietuvos saugumui tarptautinėje erdvėje. Kita vertus, pati Lietuva, kaip ir Čekoslovakija, savo tarptautinį saugumą neretai bandydavo grįsti būtent Sovietų Sąjungos veiksniu. Trečiojo dešimtmečio pirmoje pusėje Kaune buvo pastebimas neformalus Čekoslovakijos ir Sovietų Sąjungos diplomatinis bendradarbiavimas, kurį galima traktuoti kaip sąmoningą siekį neskatinti Lietuvos ir Lenkijos santykių normalizavimo. Tai savo ruožtu galėjo trikdyti Čekoslovakijos santykius su Lenkija ir kliudyti pacifikacijos plėtrai bei Versalio taikos sistemai Europoje. Lietuvos ir Čekoslovakijos politinis–diplomatinis bendradarbiavimas turėjo sustiprinti šių valstybių geopolitinį kodą bei tarptautinę padėtį, tačiau sudarė prielaidas jų susilpnėjimui.Reikšminiai žodžiai: Albinas Rimka; Diplomatija; Dovas Zaunius; Kaunas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos - Čekoslovakijos santykiai; Praha; SSRS; TSRS; Tarpukaris; Versalio taikos sistema; Vilniaus klausimas; Čekoslovakija; Albinas Rimka; Czechoslovakia; Diplomacy; Dovas Zaunius; Interwar; Kaunas; Lithuania - Czechoslovak relations; Prague; Question of Vilnius; USSR; Versailles Peace System.

ENDuring the Interwar period, the Treaty of Versailles system relied on the cohesive activities of the parties that belonged to it. Political- diplomatic relations between Lithuania and Czechoslovakia were a significant part of this system. Nevertheless, we can spot certain paradoxes in this relationship. The problem is being looked into in order to find out the main manifestation and tendency issues of the political and diplomatic cooperation between Lithuania and Czechoslovakia in 1922- 1925 and how this cooperation has responded to the development of the Treaty of Versailles system. The preconditions for the viability of relations between Lithuania and Czechoslovakia made up similar political interests, especially the threat of claiming Polish territory. Czechoslovakia frequently supported Lithuania‘s position in international arena, but often, just like other Baltic states, treated it only as a mediator for the development of their economic relations with the Soviet Union. Such approach had a negative impact on the Lithuania‘s security in the international arena. On the other hand, Lithuania itself, just like Czechoslovakia, often tried to base it‘s international security on the Soviet Union factor. In the first half of the 1920s, informal diplomatic cooperation between Czechoslovakia and the Soviet Union was noticed in Kaunas, which could be regarded as a deliberate attempt not to encourage the normalization of relations between Lithuania and Poland. This, in turn, could have interfered with Czechoslovakia‘s relations with Poland and hinder the development of pacification and the peace system of the Treaty of Versailles in Europe. Political- diplomatic cooperation between Lithuania and Czechoslovakia was supposed to strengthen the geopolitical code and international situation of these countries, but it created preconditions for their weakening.