Moteriškoji dvaro kultūra lietuvių literačių akimis

LTMūsų darbo objektas - bajoriškosios XIX a. dvarų kultūros moteriškas aspektas, kurį tyrinėdami galime geriau pažinti elitinę aukštuomenės kultūrą. Šiame darbe susiduriame su daugeliu veiksnių ir aplinkybių, kurie apsunkina mūsų darbą. Nesvarbu, ar į šią problemą žvelgtume istoriko, kultūrologo, ar literatūrologo žvilgsniu. Pati bajorijos kultūrinė plotmė mažai tyrinėta, tad ką jau kalbėti apie jos moteriškąjį aspektą. Tam įtakos turėjo šio luomo padėtis ano meto istoriniame kultūriniame kontekste. Pačiai bajorijai, vadovavusiai išsivadavimo kovai iš carinės Rusijos glėbio, teko nevienareikšmis, tragiškas vaidmuo. Pralaimėjus 1863 m. sukilimui, Lietuva neteko nemažos dalies iškilių asmenybių. Nuo šito ir prasidėjo spartus mūsų aukštuomenės luomo nykimas. Prie socialinės kritikos atsiradimo prisidėjus tautiniam atgimimui, atsirado neigiamas požiūris į visą bajoriją - mat didžioji jos dalis buvo sulenkėjusi. Kiti sprendė savo tapatybės problemą („Kas aš - lenkas ar lietuvis?"). O tai sukūrė savotišką stereotipą: bajorija - tarsi kažkoks svetimkūnis lietuvių tautoje, nelojalus tautiniam atgimimui, be to, skriaudžiantis ir išnaudojantis paprastus žmones. Toks požiūris nulėmė ir bajorijos kultūros vertinimą. Kam saugoti ir rūpintis ja, jos išlikimu, jei bajorijos poveikis kultūrai buvo neigiamas, vadinasi, ir ji pati niekam verta. Todėl ir išliko tik materialioji bajorijos kultūros dalis, o tiksliau, tik jos fragmentai, kai tuo tarpu dvasinė kultūra išnyko kartu su bajorijos luomu, o gal net dar anksčiau.

ENThe article deals with one cultural aspect of the 19th century, that of a feminine point of view as it is reflected in the culture of Lithuanian aristocra cy. It has to be stressed at the outset that only some material components of this culture has remained, whereas the spiritual culture was lost together with the estate of nobility. To recreate it, the literary texts of the 19th century Lithuanian female writers Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana, and Gabrielė Petkevičaitė-Bitė were used. However, this was not sufficient The studied texts touch upon such issues as the national liberation movement, social problems, peasant standpoint, or some crit icism of nobility. What we were after in these texts were facts which reflected the female manor cul ture of the period. To have a more complete pic ture, we combined those facts with relevant de tails found in the recollections of St.Morawski and K.Tyszkiewicz, as well as in the poems of A.Mickiewicz and J.Goštautas. We view the female manor culture as consisting of two parts, the material and the spiritual. The material culture includes the esthetics of surround ings of the manor, food, female clothes, adorn ments, cosmetics, and the like. The spiritual level, on the other hand, deals with the type of entertain ment, the relation of noblewomen to art, love and religion. Our investigation shows that the manor culture is independent of the national context in which the manor exists as an individual object; it is the cen tre of an elated elite culture. In material terms, the culture of Lithuanian aristocracy was not that rich as the manor culture of French, Italian or English aristocracy. In addition, it lacked deeper tradi tions. But for the Lithuanian noblewomen this culture was extremely important; as a matter of fact much more than for men.

• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History