Skulptūra architektūrinėje erdvėje

LTMenų sintezė ar jų tarpusavio sąveika yra įdomi ir dažnai vaisinga praktinėje meno kūryboje. Nagrinėjant menų sąveiką, atskirą klausimų grupę sudarytų architektūros ir skulptūros ryšiai, juo labiau kad ir naujoje mokslų klasifikacijoje, kurią Lietuva priėmė pagal Europos Sąjungoje galiojančias nuostatas, skulptūra ir architektūra atsidūrė vienoje grupėje. XX amžiaus vidurio ir ypač pabaigos skulptūroje matome dinamišką susipynusių išraiškos formų gausą bei netikėtus jų derinius. Kartu šiam laikotarpiui būdinga architektūros pasaulėžiūros kaita. Architektūros ir skulptūros santykio aspektu ypač įdomūs rezultatai, pasiekti vartojant abstrakčias dekoratyvines formas šiuolaikinės stiklo, metalo, šlifuoto akmens architektūros aplinkoje. Šiame straipsnyje bus gilinamasi į lauko skulptūros santykį su pastato fasadu, miesto skvero ar aikštės erdve. Įvairios instaliacijos, skulptūrinės „akcijos“ ir „performansai“ labiau skirti parodoms ar interjerų erdvei; tie, kurie sukurti lauko erdvei iš ilgalaikių medžiagų , priskirtini dekoratyvinių skulptūrų grupei. Atskiro dėmesio verta naujoji žemės meno srovė skulptūrinėse kompozicijose bei kraštovaizdžio architektūroje. Straipsnyje apsiribojama tik fragmentiškais pavyzdžiais iš XX amžiaus vidurio ir antrosios pusės (tai labai dinamiškas laikotarpis tiek menų raidoje, tiek ir nagrinėjamos temos požiūriu), jame daugiausia kalbama apie Lietuvos kūrybinę praktiką, nepamirštant bendrųjų tendencijų užsienyje.

ENThe synthesis of the arts and their reciprocity is interesting and usually productive in practical creation of art. By examining the interaction of the arts, a separate group of issues would involve the relations between architecture and sculpture, especially as the new sciences' classification adopted by Lithuania according to the valid provisions of the European Union defines sculpture and architecture to be in one group. We can see a dynamic abundance of intertwined expression forms and their unexpected combinations in the sculpture of the middle and especially of the end of the 20th century. Herewith this period is characterized by the change of architectural outlook. The results are especially interesting in aspect of relation between architecture and sculpture. They were gained by applying abstract decorative forms in architectural environment of modern glass, metal and polished stone. This article explores the relation of outdoor sculpture with building's façade and space of city square or park. Various installations, sculptural "actions" and "performances" are more appropriate for exhibitions and space of interiors; and those created for the outdoor space from the long-term materials are attributed to decorative sculpture group. The new trend of the ground art in sculptural compositions and landscape architecture has to be noted separately. This article is limited to the fragmentary examples of mid and the 2nd part of the 20th century (this was a very dynamic period both in the evolution of the arts, and in terms of the topic). It mainly deals with creative practice of Lithuania including common trends abroad.