Die Soziale Kultur des litauischen Dorfes - ein Modell für Litauens Gegenwart?
LTStraipsnyje nagrinėjama socialinė lietuvių kaimo kultūra. Pažymima, kad jau Atgimimo pradžioje, kalbant apie valstybės pertvarkos būtinybę, vartoti žodžiai „bičiulystė“ ir „talka“, kurie suprantamai tik lietuviško kaimo socialinėje tradicijoje. Autoriaus nuomone, viskas, kas dabartinėje Lietuvoje galima atpažinti kaip lietuviškumą, iki pat kalbinio lygmens, remiasi kaimu ir jo istorine kultūra. Pažymima, kad 19 a. pabaigoje 73,4% gyventojų buvo kaime gyvenę valstiečiai, o didesniuose miestuose pagrindinę gyventojų daugumą sudarė žydai, lenkai ir rusai. Remiantis dviem pavyzdžiais – ikivedybinių jaunimo seksualinių santykių vertinimu ir skerstuvių talkomis – atskleidžiama Lietuvos kaimo dorovinė kultūra. Apžvelgiamas A.Vienuolio apysaka „Paskenduolė “, pažymint, kad šis literatūros kūrinys nusako bendrą Lietuvos kaimui rigoristinį tokių santykių vertinimą. Pažymima, kad Lietuvos kaime buvo negarbė iki vedybų prarasti nekaltybę, pastoti, būti „mergos vaiku“, ypač jei kūdikis negaudavo tėvo pavardės. Pabrėžiama, kad nors tokio vertinimo pagrindas buvo religinis, vis dėlto svarbus vaidmuo teko šeimos ekonominiams interesams, tai rodo ir faktas, kad sutuoktinį jaunimui dažnai parinkdavo tėvai. Aptariant skerstuves, akcentuojama, kad į jas rinkdavosi ir visas kaimas, tai nebuvo tik šventė, o ir mainymasis paslaugomis, dažnai tikintis, kad bus nudirbti ir kiti darbai. Pažymima, kad Lietuvos kaimas buvo pilna konfliktų zona. Etinis principas buvo visuomeninis idealas, o kiek jis virsdavo praktine realizacija papročiuose, yra atviras ir sunkiai atsakomas klausimas.
ENThe article analyses the social culture of rural Lithuania. The author notes that as far as the necessity of reorganisation of the state is concerned, the words "fellowship" and "action", which are understandable only within the social tradition of rural Lithuania, were used at the outset of the Revival. The author believes that everything that can be recognised as of Lithuanian identity in the current Lithuania is based on rural life and its historical culture. He notes that at the end of the 19th c., 73.4% of the population were rural peasants, whereas, the majority of the residents of big cities were Jews, Poles and Russians. Based on two examples, i.e. the attitudes towards pre-marital sexual relations of youngsters and cattle slaughter actions, the moral culture of the rural Lithuania is revealed. A. Vienuolis' story "Paskenduolė" [The Drowned Girl] is reviewed. The author notes that this story illustrates common attitudes towards these relations prevailing in the rural Lithuania. It was disgraceful to lose virginity, get pregnant before marriage and be a bustard chil. The author although highlights that althought such an attitude was based on religion, family's economic interests also had an important role. It can be proved by the fact that parents were the ones to choose the spouse for their child. When discussing cattle slaughter, the author emphasises that these events would bring all the villagers together. It was not just a feast, but exchange in services hoping that other works will be accomplished. It is noted that rural areas were abundant in conflicts. The ethical principle was the universal ideal, however, the extent of its practical realisation in habits, remains an open question, to which it is difficult to find the answer.
