Daugiareikšmiai žodžiai senuosiuose dvikalbiuose lietuvių kalbos žodynuose

LTDaugiareikšmiškumas yra labai aktuali problema visiems leksikografams, tačiau ypač svarbi ji darosi dvikalbių žodynų rengėjams, nes kiekvienos kalbos žodis turi savitą semantinę struktūrą, ne visada sutampančią su to paties žodžio reikšmėmis kitoje kalboje. Vieni leksikografai mano, kad daugiareikšmis žodis dvikalbiame žodyne turi būti skaidomas į reikšmes žiūrint tik pagrindinės kalbos reikšmių struktūros, kiti teigia, kad turi būti nurodoma tiek reikšmių, kiek nesinonimiškų atitikmenų yra antrojoje kalboje. Ir vienos, ir antros nuomonės šalininkai turi savų argumentų. Ieškant šios problemos sprendimo, straipsnyje tyrinėjama, kokia yra kiekvienos tautos leksikografijos tradicija. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti kada su daugiareikšmiškumo problema susidūrė lietuvių leksikografai, kaip elgėsi pirmųjų lietuviškų žodynų autoriai, kaip jiems sekėsi perteikti kitų kalbų daugiareikšmių žodžių reikšmes į lietuvių kalbą, ir atvirkščiai, kada buvo pradėta kelti daugiareikšmiškumo problema dvikalbėje lietuvių leksikografijoje. Straipsnyje stengiamasi atsakyti į tokius klausimus: ar daugiareikšmiškumas apskritai atsispindi senuosiuose dvikalbiuose lietuvių žodynuose; kas lemia nurodomų reikšmių skaičių žodyno straipsnyje: ar pirmosios kalbos reikšmės skiriamos priklausomai nuo jos pačios reikšmių, ar tai lemia antrosios kalbos ekvivalentų skaičius; kaip formaliai perteikiamos dviejų kalbų daugiareikšmių žodžių reikšmės. Apžvelgta medžiaga leidžia daryti išvadą, kad daugiareikšmiškumo problema lietuvių leksikografams akivaizdžiau iškilo tada, kai subrendo reikalas rašyti aiškinamąjį lietuvių kalbos žodyną, kai ėmė augti susidomėjimas ne tik formalia kalbos raiška, bet ir jos turiniu. Senųjų žodynų autoriai daugiareikšmiškumo ir sinonimijos, daugiareikšmiškumo ir homonimijos problemos dar nebuvo pasirengę spręsti profesionaliai.Reikšminiai žodžiai: Daugiareikšmiškumas; Dvikalbis žodynas; Leksikografas; Reikšmė; Senieji lietuvių kalbos žodynai; Sinonimas; Vertimas; Bilingual dictionary; Lexicographer; Meaning; Polysemy; Synonym; The old dictionaries of Lithuanian language; Translation.

ENPolysemy is very topical issue for all lexicographers, but it becomes especially important for authors of bilingual dictionaries as every word of each language has its own semantic structure, which does not always match the meanings ​​of the same word in another language. Some lexicographers believe that the polysemous word in a bilingual dictionary should be split into the meanings in reference to the meaning structure ​​of the main language, while others claim that it has to be given as much meanings as there are nonsynonimous matches in the second language. Exponents of both opinions have their own arguments. While searching for a solution to this problem, the article explores what is the tradition of each nation's lexicography. The objective of this article is to review when Lithuanian lexicographers have encountered the problem of polysemy, how authors of the first Lithuanian dictionaries were acting, how they were doing in conveying meanings of polysemous words of other languages into Lithuanian, and vice versa, and when the issue of polysemy in bilingual Lithuanian lexicography was started to raise. This paper attempts to answer the following questions: whether polysemy in general is reflected in the old bilingual Lithuanian dictionaries; what determines the number of meanings given in dictionary entry; whether the meanings of language of the first importance are given subject to its own meanings and whether it is determined by the number of equivalents of the second language; and how the meanings of polysemous words of two languages are formally conveyed. An overview of the material leads to the conclusion that the polysemy problem has emerged for Lithuanian lexicographers, when the need for preparing explanatory Lithuanian dictionary arose and when the interest not only in formal language expression, but also in its content, began to grow. Authors of the old dictionaries were not ready to deal professionally with the issues of polysemy and s.