Profesijos ir galimų balso sutrikimų sąsajos

LTStraipsnyje aptariami įvairių profesijų asmenų balso ypatumai. Anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti profesijos ir galimas balso sutrikimų sąsajas. Tyrimo dalyviai – parduotuvių, įvairių paslaugų likimo įmonių, bendrovių darbuotojai, ugdymo bei gydymo įstaigų specialistai. Dalyvavo 308 respondentai. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, jog visų tirtų profesijų atstovai savo darbo aplinką vertina kaip triukšmingą. Dėl triukšmingos darbo aplinkos balso sutrikimais dažniausiai skundžiasi humanitarinių ir tiksliųjų mokslų mokytojai bei lopšelių-darželių auklėtojos. Triukšmingumą lemia vaikų keliamas šurmulys ne tik per pertraukas, bet ir pamokų metu. Medicinos darbuotojams, pardavėjams-konsultantams, vadybininkams bei vadovaujantiems darbuotojams svarbiausia triukšmingos aplinkos priežastis – žmonės. Darbininkai nurodė, kad aplinkos triukšmingumą lemia darbo prietaisai. Ilgiausiai darbe tenka kalbėti pardavėjams-konsultantams (daugiau nei 9 vai.), lopšelio-darželio auklėtojoms, o mažiausiai darbo metu komunikuoja darbininkai. Remiantis išvadomis, galima daryti prielaidą jog pardavėjai-konsultantai pagal verbalizavimo darbe trukmės faktorių labiausiai rizikuoja nuvarginti balsą, tačiau jų bendravimas yra labiau individualus ir padeda išvengti žymesnių balso pokyčių.Be to, dauguma jų jauni žmonės ir balso sistema dar nėra nuvargusi. Visų profesijų asmenys dažniausiai kalba ne visai stovėdami arba sėdėdami. Tai apsunkina taisyklingą kvėpavimą ir gali sukelti įvairių gerklų pokyčių, galinčių turėti įtakos balso sutrikimams atsirasti. Nuo profesijos nepriklauso bendravimas įsitempus ar be įtampos. Šiuo aspektu visų profesijų atstovai yra vienodai susaistyti su galimais balso sutrikimais. Moterys dėl savo psichologinės įtampos ir jautrumo dažniau rizikuoja pertempti balso aparatą ir jausti įvairius neigiamus balso pokyčius. Didžiausią tikimybę pertempti ir nuvarginti savo balso klostes ir patį balsą darbo metu kalbėjimo tempo aspektu turi lopšelio-darželio auklėtojos. Jos pažymėjo, kad tenka kalbėti net labai greitu tempu ir labai garsiai. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausius balso pokyčius jaučia pedagogai (tiksliųjų ir humanitarinių mokslų mokytojai, lopšelių-darželių auklėtojai, pradinių klasių mokytojai). Tyrimas leidžia daryti apibendrinančią išvadą, kad tarp daugumos profesijų atstovų išaiškėja vienokių ar kitokių galimų balso sutrikimų sąsajų, ir, norint išvengti profesinių jo pakitimų, būtina laikytis atitinkamos balso sutrikimų prevencijos.

ENThe article deals with the peculiarities of voice of persons of various occupations. Using the method of questionnaire survey a research has been performed, the aim of which is to find the links between occupation and possible voice disorders. The participants of the research were sales consultants, employees of various service companies and associations, specialists of educational and medical institutions. In total 308 respondents participated in the research. The most important cause of noisy environment for medical workers, sales consultants, managers and managing specialists is people. Workers indicated that the noisiness of environment is conditioned by working devices. Sales consultants have to speak at work the most (for over 9 hours), teachers at nursery school speak for 3-5 hours, while workers communicate at work the least. Referring to these conclusions it is possible to make a presupposition that, according to the factor of the duration of verbalization at work, sales consultants experience the greatest risk to tire the voice. Persons of all occupations most often speak while incompletely standing or sitting. It aggravates correct breathing and may cause various changes in larynx, which may contribute to development of voice disorders. Whether communication is with or without tension does not depend on occupation. In this respect the representatives of all occupations are equally related to possible voice disorders.Because of their psychological tension and sensitiveness women more often risk straining vocal apparatus and experiencing various negative changes in voice. Nursery school teachers have the greatest probability to strain and tire their vocal folds and voice itself at work (in respect of pace of speaking). They indicated that they have to speak not only at a very quick pace, but also very loudly. The results of the research show that the biggest changes in voice are felt by pedagogues (teachers of humanities and exact sciences, nursery school teachers, primary school teachers). The research brings us to the generalizing conclusion that among representatives of the majority of occupations some voice disorders can sometimes be identified, and in order to avoid the occupation-related changes it is necessary to follow the respective prevention of voice disorders.