The Evolution of innovation policy governance systems and policy capacities in the Baltic states

LTBaltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – įstojimas į Europos Sąjungą (ES) sudarė prielaidų manyti, kad posovietinių ekonominių sistemų transformacija baigėsi ir šalys sėkmingai perėjo prie rinkos ekonomikos. Tačiau 2008 m. prasidėjusi pasaulinė finansų krizė sukėlė tokį Baltijos valstybių ekonomikų nuosmukį, kokio niekas nesitikėjo. Krizės pasekmės ne tik paneigė įsivyraujančias nuostatas apie Baltijos valstybių ekonomikų augimą ir plėtrą, bet taip pat apsunkino tiek trumpojo, tiek ilgojo laikotarpio šių valstybių vykdomų ekonomikos kursų vertinimą. Baltijos valstybes galima laikyti specifine Vidurio Rytų Europos šalių grupe, kurios priėmimas į ES rėmėsi išoriniais tiek ekonominės plėtros, tiek technologinės pažangos šaltiniais. Šiame straipsnyje analizuojamos trijų Baltijos valstybių inovacijų politikos valdymo sistemos ir aiškinamasi, kokią įtaką šių sistemų plėtra turi ilgojo laikotarpio Estijos, Latvijos ir Lietuvos inovacijų politikos pajėgumui. Atsiliekančioms Baltijos valstybėms būtina susirūpinti savo ilgojo laikotarpio galimybėmis ir resursais, stengtis įveikti ankstesnės socioekonominės sistemos palikimo sukeliamas kliūtis bei atlaikyti stiprėjančius globalios politinės ekonomijos iššūkius. Šiuo metu svarbiausios inovacijų politikos sritys yra išstumtos iš politinių sprendimų ir viešosios politikos formavimo centro, todėl inovacijų politikos valdymo sistema yra fragmentuota. Visa tai dar labiau apsunkina ilgalaikių valstybės pajėgumų formuoti ir įgyvendinti sėkmingą inovacijų politiką kūrimą.

ENThis paper analyzes the evolution of innovation policy (IP) governance systems in the Baltic States and discusses how this progression has influenced the development of long-term IP capacities. The Baltics must attend to their long-term policy capacities as they are going through a 'catch-up' process while being influenced by both historical socioeconomic legacies and pressures of the global political economy. At the same time, they have delegated key policy activities away from centers of policy making and moved toward increasingly fragmented IP governance models, which provide narrow feedback and policy learning mechanisms that complicate the creation of long-term policy capacities.