Introduction: transnational governance and policy-making in the Baltic Sea region

LTBaltijos jūra vienija Estiją, Daniją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Rusiją, Suomiją, Švediją ir Vokietiją. Nepaisant valstybių kultūrinių, ekonominių ir politinių skirtumų, Baltijos jūros regione jau ilgą laiką dominuoja bendradarbiavimo dvasia. Pasibaigus Šaltajam karui, Europoje ir kaimyninėje geopolitinėje erdvėje išaugo subregioninio bendradarbiavimo lygis; šis procesas taip pat išryškėjo aplink Baltijos jūrą. Neretai Baltijos jūros regionas vadinamas periferiniu subregionu, jungiančiu Europai strategiškai svarbias geopolitines erdves – Europos Sąjungą (ES) ir Rusijos federaciją. Tačiau po paskutiniojo ES plėtros etapo į Rytus, Baltijos jūros regionas atsidūrė arčiau Europos politinės gravitacijos centro, o Baltijos jūra tapo vidine ES jūra (išskyrus Rusijos pasienio ruožą). Baltijos jūros regione vietoje tarpvyriausybinių iniciatyvų ir susitarimų modelio įsigali transnacionalinio bendradarbiavimo ir valdymo struktūros. Transnacionalinis valdymas ir politikos formavimas reikalauja kultūrinio regiono veikėjų panašumo ir lygių bendradarbiavimo partnerių pozicijų. Atsižvelgiant į regiono veikėjų įvairovę ir istorinės patirties specifiką, tai pasiekti nelengva. Šis straipsnis – tai specialiojo „Journal of Baltic Studies“ numerio įvadas, kuriame pristatoma numerio dominante tapusi tema – transnacionalinis valdymas ir politikos formavimas Baltijos jūros regione; pagrindžiamas pasirinktos temos aktualumas, skaitytojas supažindinamas su numeryje pristatomais autorių darbais, jų nagrinėjamais temos aspektais, tyrimų problemomis ir klausimais.

ENThe Baltic Sea unites Estonia, Denmark, Latvia, Poland, Lithuania, Russia, Finland, Sweden and Germany. Despite the cultural, economic and political differences of these countries, a spirit of cooperation has long been dominant in the Baltic Sea region. Once the Cold War ended, the level of sub-regional cooperation in Europe and its neighbouring geopolitical space grew; this process became manifest around the Baltic Sea as well. The Baltic Sea region is often called a peripheral sub-region that links geopolitical spaces of strategic importance to Europe - the European Union (EU) and the Russian Federation. However, after the last stage of EU expansion to the East, the Baltic Sea region found itself closer to Europe’s political centre of gravity, and the Baltic Sea became an internal EU sea (with the exception of the Russian border). In the Baltic Sea region, structures of transnational cooperation and governance are becoming established in place of a model of intergovernmental initiatives and agreements. Transnational governance and policy-making require cultural similarity among leading regional players and equal positions of partners in cooperation. Given the diversity of regional players and the the specifics of historical experience, this is no easy task. This article is the introduction for a special issue of the Journal of Baltic Studies which presents the topic that has become dominant in the issue - transnational governance and policy-making in the Baltic Sea region; the pertinence of the selected topic is grounded, and the reader is acquainted with the work of the authors presented in the issue, the aspects of the topic that they examine, and research problems and issues.