The Role of international regimes in the formation and maintenance of Baltic environmental cooperation
LTNuo 1991 m. trys Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – aplinkosaugos srityje puoselėja sėkmingai veikiančią tarpusavio bendradarbiavimo sistemą. Šiame straipsnyje bandoma įrodyti, kad toks trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimas atsirado ne vien tik dėl pačių valstybių interesų ir poreikių, pavyzdžiui, dėl būtinybės spręsti problemas, susijusias su gamtos ištekliais, ar nuostatos, kad pagrindinius aplinkosaugos politikos tikslus lengviau pasiekti kartu nei kiekvienai valstybei atskirai. Trišaliam Baltijos valstybių bendradarbiavimui ir sėkmingam jo užtikrinimui reikšmingos įtakos gali turėti normatyvinės institucijos (vadinamieji tarptautiniai režimai) bei individualūs tarptautinės bendruomenės nariai. Straipsnyje aptariami tarptautiniai režimai aplinkos apsaugos srityje, nagrinėjamos pagrindinės Baltijos valstybių problemos ir tikslai aplinkos apsaugos srityje bei galimi šių problemų sprendimo būdai, įtvirtinti atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose. Esminės aplinkos apsaugos problemos visose trijose valstybėse yra panašios – vandens ir oro tarša bei atliekų tvarkymas. Aplinkos apsaugos srityje tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas dėl to, kad tarša ir taršos poveikis nepaiso valstybių sienų, yra transnacionalinio pobūdžio. Tai suprasdamos Baltijos valstybės bendradarbiauja, kartu mokosi praktikoje taikyti tarptautinius aplinkos apsaugos principus ir demonstruoja, jog yra pasiruošusios būti tarptautinės aplinkos apsauga besirūpinančios bendruomenės dalimi.
ENSince 1991, Estonia, Latvia and Lithuania have created a successful cooperative regime in the field of environmental protection. It is built up on international regime-like arrangements, based on bi- or trilateral agreements as well as on commonly accepted behavioural norms and rules. The article argues that such regular cooperation between the three Baltic countries has not sprung from merely their own interests, i.e. from the need to solve the existing problems with transboundary externalities and shared natural resources or to achieve major political goals more efficiently in collaboration than individually. The formation and maintenance of the trilateral cooperation can, to a large extent, be attributed to the influence of normative institutions called international regimes as well as individual members of the international community.
