Mažosios architektūros paminklų viršūnės ir antkapių kryžiai žemaičių muziejuje "Alka"

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Mažosios architektūros paminklų viršūnės ir antkapių kryžiai žemaičių muziejuje "Alka"
Alternative Title:
Tops of the small architecture monuments and tombstone crosses in Samogitian museum "Alka"
In the Journal:
Lietuvos muziejų rinkiniai. 2006, Nr. 5, p. 46-49
Keywords:
LT
Antkapių kryžiai; Kalviai; Kryždirbystės tradicija; Mažoji architektūra; Mažosios architektūros paminklai; Paminklų višūnės; Viršūnės-kryžiai; Žemaičių muziejus "Alka".
EN
Cross-crafting tradition; Cross-tops; Smiths; The Samogitian Museum "Alka"; The Small architecture; The small architecture monuments; The tops of the monuments; Tobstone crosses; Tombstone crosses.
Summary / Abstract:

LTŽemaitijos XIX a. kraštovaizdis sunkiai įsivaizduojamas be mažosios architektūros paminklų – stogastulpių, koplytstulpių, koplytėlių, kryžių, varpinių, kapinių koplyčių. Visi mažosios architektūros paminklai buvo puošti kaltinėmis viršūnėmis-kryžiais. Šiame straipsnyje aptariamos viršūnės-kryžiai, saugomi žemaičių muziejuje „Alka“, kuriame sukaupta 152 viršūnių-kryžių ir 44 antkapių kryžiai. Viršūnė-kryžius su paminklu sudarydavo išbaigtą, grakščią visumą. Beveik kiekviename kaime buvo kalvė, kurioje kalė įvairius daiktus, kaustė arklius. Viršūnės-kryžiai, kaip ir kiti geležies dirbiniai, buvo kalamos paprasčiausiais kalvių darbo įrankiais iš plokščių geležinių juostų, geležinių strypų, skardos. Viršūnes montavo iš atskirų detalių, kurias sukomponuodavo, sujungdavo į vieną visumą. Galutinis rezultatas priklausė nuo kalvio meistrystės. Viršūnių-kryžių geometriniai, augaliniai, dangaus kūnų ornamentai sudaro unikalias kompozicijas: saulės, širdies ir daugiakryžmes formas. Beveik visos viršūnės-kryžiai puošti pusmėnuliu, pritvirtintu ant vertikalaus stiebo, po kryžma. Daugumą viršūnių-kryžių muziejui dovanojo pavieniai žmonės. Antkapių geležinių kryžių kolekcija muziejuje negausi. Memorialiniai paminklai su viršūnėmis-kryžiais ir kapinių kryžiai byloja apie savitą etninės kultūros palikimą, kurį amžiais kūrė amatininkai. Kalvių meistrystės tradicijos nuo seno buvo ir yra perduodamos iš kartos į kartą. Jas puoselėja ir propaguoja jauni, mokslus baigę kalviai, o kai kurie šį amatą dar tik atranda.

ENThe Samogitian landscape of the 19th c. is hardly imagined without the monuments of small architecture: roofed poles, column shrines, chapels, crosses, belfries, and cemetery chapels. All monuments of small architecture were decorated by forged cross-tops. The paper discusses cross-tops, kept at the Samogitian Museum “Alka” which possesses 152 cross-tops and 44 tombstone crosses. The cross-top and the monument made the completed graceful whole. Almost every village had a forge, in which smiths forged various items and horseshoed. Cross-tops, like other iron articles, were forged by means of the simplest tools from flat iron strips, iron bars, and tin. The tops were mounted from separate elements that were composed and joined into a whole. The final result depended on the mastery of the smith. Geometrical, vegetal, celestial ornaments of cross-tops make unique compositions: sun, heart and multi-cross forms. Almost all cross-tops were decorated with a crescent mounted on a vertical pole beneath the cross. Most cross-tops were donated to the museum by individual persons. The collection of iron tombstone crosses is not very large in the museum. Memorial monuments with cross-tops and tombstone crosses testify a peculiar heritage of ethnic culture created by craftsmen over centuries. Forging mastery traditions have been transferred from generation to generation. They have been fostered and advocated by young educated smiths, while some of them have been just discovering this craft.

ISSN:
1822-0657
Related Publications:
Mažosios architektūros paminklų geležinės viršūnės. Antkapiniai geležiniai kryžiai : rinkinio katalogas / [sudarytoja Skaidrė Urbonienė ; redaktorė Danguolė Gudienė]. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002. 218 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/37393
Updated:
2021-04-16 08:56:49
Metrics:
Views: 5
Export: