Plungė. Parapijos geležiniai kryžiai

LTStraipsnis skirtas Plungės krašto memorialinių paminklų tyrimams. XIX a. ir XX a. pradžioje lietuvių liaudies meno tyrinėtojai stebėjosi memorialinių paminklų gausa. Jie buvo statomi pakelėse, laukuose sodybose, o kapinės atrodė tarsi medinių paminklų giraitės. Plungės kraštas ne išimtis; čia statyta daug kryžių. Pagal paskirtį geležiniai kryžius skirstomi į viršūninius ir antkapinius. Pirmoji grupė – sakralinės architektūros statinių bokštų, bokštelių, frontonų ir liaudies memorialinių paminklų viršūnių kryžiai. Liaudies memorialiniais paminklais vadinami mediniai, akmeniniai ir mūriniai stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ir kryžiai. Antrąją grupę sudaro kapinių kryžiai, statyti palaidojimų vietose. Kaip ir visoje Lietuvoje, Plungės parapijoje daug pirmojo tipo kryžių, kurie santūriai dekoruoti. Trilapiai kryžiukai, apskritimai, spinduliai, Kristaus ir Marijos monogramos, – viskas įprasminta kaip krikščioniškieji simboliai. Žemaitijai, ypač Plungės ir Lieplaukės parapijoms, būdingos dvikryžmės ir daugiakryžmės kompozicijos – sudėtiniai kryžiai su dviem ir daugiau skersinių. Tai trečiojo tipo kryžiai. Kai kuriuos kryžius papildo vėjarodžiai – vėlevėlės su iškirstu ažūriniu kryželiu. Pergalės prieš mirtį, prisikėlimo simbolis. Straipsnyje aptariami senųjų Plungės kapinių ankapiniai paminklai. Aprašoma vartų kompozicija ir koplyčios architektūra. Seniausi ankapiniai metaliniai kryžiai yra lieti iš ketaus. Jie statyti nuo XIX a. pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo. Darbe taip pat aptariama šventoriaus metalinė puošyba ir įvardijami šiame krašte kūrę meistrai.Reikšminiai žodžiai: Biografijos; Dailininkai; Dailė; Dirbiniai; Geležies dirbiniai; Geležiniai kryžiai; Geležis; Kalvystė; Kryžiai; Mažoji architektūra; Metalas (menas); Ornamentas; Parapija; Plungė; Plungės parapija; Sakralinė dailė; Vartai; Žemaitija (Samogitia); Art; Article; Artists; Biography; Cross; Crosses; Gate; Iron; Iron crosses; Ironmongery; Lithuania; Metal (art); Ornaments; Parish; Plunge parish; Plungė; Sacred Arts; Samogitia; Small architecture; Smithery.

ENThis article is dedicated to the research of memorial monuments of Plungė area. In the nineteenth century and at the beginning of the twentieth century, Lithuanian folk art researchers wondered the abundance of memorial monuments. They were installed by the roadside, in the fields at homesteads, and cemeteries looked like groves of wooden monuments. Plungė area is not an exception, and many crosses were installed here. Iron crosses are divided into summit and grave ones depending on their purpose. The first group includes summit crosses of towers, turrets and frontals of sacral architecture buildings and folk memorial monuments. Folk memorial monuments refer to wooden, stone and brick roofed shrines, crucifixes, chapels and crosses. The second group consists of cemetery crosses which were erected at burial places. As all over in Lithuania, in Plungė parish there are a lot of moderately decorated crosses of the first type. Trefoil crosses, circles, rays, monograms of Christ and Mary – all this was understood as Christian symbols. Samogitia, and especially the Plungė and Lieplaukė parishes, are characterised by double-cross and multi-cross compositions – composite crosses with two or more bars. This is the third type of crosses. Some crosses are supplemented with weather vanes – small flags with an openwork cut-out cross. They symbolise victory over death and resurrection. The article discusses grave monuments of ancient Plungė cemetery. The composition of the gates and architecture of the chapel are described. Earliest grave metal crosses are made of cast iron. They were erected during the period from the end of the nineteenth century to the First World War. The paper also discusses the churchyard metal decoration and names of the craftsmen of this region.