The Tyranny of antecedent circumstances
LTKomunizmo žlugimas paskatino gilią recesiją visose buvusios Sovietų Sąjungos respublikose ir satelitinėse šalyse. Janos Kornai ją pavadino transformacine recesija. Praėjus beveik dešimtmečiui, recesija dar nesibaigė Rusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Tadžikistane ir Turkmėnistane. Kitos pokomunistinės šalys baigė savo nuosmukio etapą ir išgyveno pakilimą, tačiau jų progresas nebuvo vienodas. Iki 1997 m. tik Lenkijos realusis bendras vidaus produktas (BVP) pranoko tą, kuris buvo prieš pereinamąjį laikotarpį. Latvija tik pradeda kilti iš užsitęsusio sąstingio. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kokios aplinkybės, nulemtos sovietinės praeities, apsunkino perėjimą iš komunizmo į rinkos kapitalizmą. Straipsnyje visų pirma lyginama posovietinio regiono šalių transformacinė recesija su vykusia Vakarų šalyse. Tolesniuose skyriuose nagrinėjama, koks sovietinės eros paveldas padarė perėjimą nuo komunizmo į kapitalizmą nepaprastai sunkiu. Bendrą metodologinį pagrindą sudaro pati paprasčiausia neoklasikinės augimo teorijos atmaina. Santykinis realaus BVP pokytis laikomas darbo sąnaudų pokyčio, kapitalo santykinio pokyčio ir augimo, nepaaiškinamo pokyčiais darbo ir kapitalo sąnaudose, išdava. Pastebima, kad tyrimas susiduria su išsamių duomenų trūkumo problema, nes sovietinio ir posovietinio laikotarpių ekonominių rodiklių statistika nėra vientisa, o vienas pats posovietinis laikotarpis yra per trumpas.
ENThe collapse of communism spurred a deep recession in all the former Soviet republics and satellite states. János Kornai called it a transformational recession. After almost a decade, Russia, Ukraine, Moldavia, Tajikistan and Turkmenistan were still under the recession. Other post-communist countries ended their recession stage and experienced an economic boom, however, their progresses were not equal. Before 1997, only Poland had the gross general domestic product surpassing the one observed before the transitional period. It is only now that Latvia is beginning to experience a certain progress. The aim of the article is to find out the circumstance determined by the Soviet past and impeding the transition from communism to market capitalism. The article first of all compares the transformational recession of the post-soviet states with the recession Western states faced. Then it analyses which legacy of the Soviet Era made the transition from communism to capitalism extremely complicated. The common methodological base consists of the simplest branch of the neo-classical theory of growth. The considerable change in the gross domestic product is considered to be the outcome of changes in labour costs, considerable changes and growth of the capital and unexplainable changes in labour and capital costs. The author notes that the research has faced a shortage of extensive data, since the economic statistics of the soviet and post-soviet period is not coherent, and the post-soviet period is too short.
