Čekoslovakijos piliečiai Klaipėdos krašte (1923-1939) ir Vilniuje (1939-1940)

LTStraipsnyje analizuojama medžiaga, susijusi su Čekoslovakijos piliečių gyvenimu ir veikla tarpukario Lietuvoje. Pasirinktos dvi tyrimo kryptys: pirmoji – čekai ir slovakai Klaipėdos krašte (1923-1939 m.) ir kituose ikikarinės Lietuvos regionuose, antroji – nedidelė čekų ir slovakų bendruomenė Vilniuje Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Tyrinėdama užsienio konsulatų ir piliečių veiklą Klaipėdoje, autorė atkreipė dėmesį į gana didelį (palyginus su kitų šalių piliečiais) Čekoslovakijos piliečių skaičių uostamiestyje . Be to, minimo laikotarpio statistikos šaltiniai rodo, kad didžiausia Čekoslovakijos piliečių bendruomenė gyveno būtent Klaipėdos krašte. Nuo 1927 metų čekų ir slovakų skaičius Lietuvoje nuolat augo – nuo 77 asmenų 1927 m. iki 241 asmens 1939 m. Jie gyveno Kaune, Marijampolėje, Šiauliuose ir Klaipėdoje (gausiausioji dalis), dažniausiai dirbo tekstilės pramonėje. Pirminiai bei antriniai šaltiniai teigia, kad 111 žydų tautybės Čekoslovakijos piliečių atvyko į Vilnių 1939 m. pabaigoje, toliau ketindami ieškoti prieglobsčio Švedijoje. Bendruomenė gyveno glaustai, savarankiškai dirbo ir kėlė susidomėjimą savitu gyvenimo būdu. Lyginant su anksčiau Lietuvos ir Čekoslovakijos istoriografijoje paskelbtais darbais, daugiausiai nagrinėjusiais dvišalių santykių plėtrą, šiame straipsnyje stengiamasi atskleisti sąlygas bei aplinkybes, kuriomis tuo laikotarpiu gyveno Čekoslovakijos piliečiai Lietuvoje.

ENThe article studies the material concerning life and activity of Czechoslovak citizens in the interwar Lithuania. The research is directed to examine two different objects: the first - Czechoslovaks in Klaipėda region of Lithuania (1923-1939), expanding this theme to other regions of prewar Lithuania, and the second - a small Czechoslovak community in Vilnius after the outbreak of World War 2. Analyzing the activities of foreign consulates and foreign citizens in Klaipeda, the author took notice of considerably higher number of Czechoslovak citizens in the seaport in comparison with other foreigners there. Besides, looking into statistical sources of that period, it became clear that precisely in Klaipėda region most of Czechoslovak citizens lived. Furthermore, since 1927 the number of Czechoslovaks in Lithuania was steadily rising - from 77 in 1927 to 241 in 1939. The resided in Kaunas, Marijampolė, Šiauliai and mostly in Klaipėda, working customarily in textile industry. Primary and secondary sources suggest that 111 Jews, citizens of Czechoslovakia, who fled to Lithuania, arrived in Vilnius at the end of 1939 with an intention to seek refuge in Sweden. The colony lived intact, worked there independently and was noticeable for their distinctive Czech way of life. In comparison with earlier published works of Lithuanian and Czech historiography, which predominantly dealt with the development of bilateral relations, this article also tries to reveal conditions and circumstances in which Czechoslovak citizens lived in Lithuania of those years.