Suvalkų sutarties vertinimų vaidmuo, rengiant Lietuvoje 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos sutartį

LTStraipsnyje aptariamas Suvalkų sutarties vertinimų vaidmuo, rengiant 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos sutartį. Suvalkų sutartis asocijuojasi su Lenkijos skriauda ir nusikaltimu prieš Lietuvą. Lietuvių požiūriu, Lenkija sulaužiusi Suvalkų sutartį, kuria pripažino Vilnių Lietuvai, ir "atplėšė" – okupavo bei aneksavo – Lietuvos sostinę. Toks vertinimas buvo ir tebėra gajus visuomenės sąmonėje, tapęs politinio identiteto dalimi. Santykių sureguliavimo su Lenkija vienu svarbiausių principų tapo lietuvių reikalavimas Lenkijai pasmerkti Suvalkų sutarties sulaužymo pasekmes – Vilniaus krašto okupaciją bei aneksiją. Nuosekliai aptariamos Lietuvos politinės aplinkybės, lėmusios 1994 m. sutarties su Lenkija pasirašymą. Apžvelgiamas sutarties rengimo projektas, valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl teksto formuluočių. Esminis dalykas, lėmęs sutarties pasirašymo vilkinimą, buvo nesutarimas dėl L. Želigovskio akcijos įvertinimo, tačiau ieškoti kompromiso skatino tarptautinės politikos aplinkybės, labiausiai – 1993 m. rudens įvykiai Rusijoje. Vidurio ir Rytų Europos šalys, Lietuva ir Lenkija įžvelgė pavojų savo suverenitetui bei nacionaliniam saugumui. Šios aplinkybės pašalino vidines trintis, egzistavusias tarp valdžios ir opozicijos dėl užsienio politikos bei saugumo prioritetų, dalis opozicijos nustojo aktyviai priešintis sutarčiai su Lenkija be L. Želigovvskio akcijos įvertinimo ir pasmerkimo. Integracijos į Vakarų struktūras sąlyga buvo santykių su kaimynais sureguliavimas, tai irgi skatino ieškoti kompromisų. 1944 m. balandžio 26 dieną Vilniuje sutartis buvo pasirašyta.

ENThis article discusses the role of approaches to the Suwałki Agreement, preparing the 1994 Agreement between Lithuania and Poland. The Suwałki Agreement is associated with the offence from Poland and a crime against Lithuania. In the eyes of Lithuanian people, Poland broke the Suwałki Agreement, in which Vilnius was recognized to Lithuania, and split the capital of Lithuania by occupying and annexing it. Such approach is still present in the conscience of society and became a part of political identity. One of the main principles of regulating the relationship with Poland was the demand of Lithuania to condemn the consequences of the broken Suwałki Agreement - the occupation and annexation of Vilnius region. The political circumstances in Lithuania, leading to an agreement with Poland in 1994 are discussed consistently. The draft agreement, opinions of a parliamentary majority and opposition on the wording of the agreement are reviewed. The main reason, why the signing of the agreement was delayed, was the lack of consensus addressing L. Żeligowski’s campaign, however, the circumstances in international politics - mainly the developments in Russia in autumn, 1993 - encouraged to reach a compromise. States of Central and Eastern Europe, Lithuania and Poland saw a threat to their sovereignty and national security. These circumstances eliminated the inner friction between the parliamentary majority and opposition about the priorities of foreign policy and security, part of the opposition stopped actively opposing the agreement with Poland without addressing and condemning L. Żeligowski’s campaign. Settling the relationship with neighbour countries was a condition of integration to Western structures and thus also motivated to reach compromise. The agreement was signed in Vilnius on 26, April, 1994.[ED1].