Dvipusio reljefo iš Leckavos bažnyčios tyrimai ir restauravimas

LTLietuvoje paplitę nešiojamieji procesijų altorėliai savo struktūra primena altorių. Juose dominuoja viršutinė dalis – retabulas, kurį dažniausiai užpildo dvipusis paveikslas, nutapytas medyje, drobėje ar skardoje. Paveikslo kontūrai paprastai nulemia viso retabulo formą. XIX amžiaus viduryje sudėtingo kontūro paveikslai tampa retesni, vis dažniau pasitaiko ovalinių paveikslų ar medžio reljefų, kurie buvo ypač mėgstami Žemaitijoje. Straipsnyje aprašomas dvipusis paveikslas su reljefais iš Mažeikių rajono Leckavos bažnyčios, jo restauravimo procesas. Taip pat pabandyta ikonografijoje paieškoti Leckavos bažnyčios reljefui giminingų altorėlių. Analizuojamas objektas – procesijų altorėlio retabulo paveikslas, 1971 metais patekęs į muziejaus Liaudies meno skyriaus rinkinius. Paveikslas nedidelis: 64x48 cm. Į akis krinta truputį negrabus, netaisyklingas, į apačią platėjantis ovalas. Vienoje pusėje yra Nekaltojo prasidėjimo švč. Mergelės Marijos paveikslas, kitoje – lentų plokštumoje pilkais tonais nutapytas masyvaus pastato su kolonomis (gal Vilniaus katedros?) fragmentas. Šio pastato fone įmontuotas drožinys – klūpantis šv. Kazimieras. Deja, kitų altorėlio dalių likimas nežinomas. Procesijų altorėlių retabulai, dažnai dekoruoti ažūrine drožyba, nebuvo itin patvarūs, ilgainiui aplūždavo ir altorėlių staleliai. Jie, kaip ir kitas apeigoms nebetinkamas medinis bažnyčių inventorius, būdavo sudeginami. Galima manyti, kad panašus likimas ištiko ir šio altorėlio dalis. Geriau išsilaikiusį reljefą gal buvo bandyta panaudoti kur kitur, ir jis nežuvo.Reikšminiai žodžiai: Bažnytinis paveldas; Leckavo bažnyčia; Leckavos bažnyčia; Medžio drožyba; Polichromija; Procesijų altorėlis; Reljefas; Restauravimas; XIX a. vidurio Lietuvos bažnytinė dailė; Churche heritage; Leckava Church; Leckava churche; Lithuanian sacral art of the midle of the 19 th Century; Polichromy; Procesional altar; Relief; Restoration; Wood carving.

ENThe structure of procession altars in Lithuania reminds that of altars. The upper part of altars, i.e. the altarpiece, is the most prominent part. It is usually a two-sided painting on wood, canvas or tin. The contours of the painting usually determine the form of the altarpiece. Complex contour paintings become a rarer phenomenon gradually overshadowed by oval paintings or wooden reliefs, which were particularly popular in Žemaitija. The article describes a two-sided painting with reliefs from the Leckava Church of Mažeikiai District and the restoration process thereof. It also attempts to find processional altars related to the Leckava Church reliefs in the iconography. The object analysed is a painting of the altarpiece of a procession altar, which was included into collections of the Folk Art Division of the museum in 1971. The painting is not big: 64x48 cm. A slightly shapeless, irregular and widening downward oval strikes the eye. One side is a painting of the Holy Virgin Mary; the other side is a painting of a fragment of a massive building with pillars (perhaps Vilnius Cathedral?) painted in grisaille. There is a carving integrated on the background of the building – St. Casimir bending his knees. Alas, the fate of other parts of the procession altar remains vague. Altarpieces of procession altars decorated with open-work carvings were not very durable, and their tables eventually wore out. Together with other wooden church inventory unsuitable for rituals, these altars were burnt. It can be supposed that the parts of this procession altar faced the same fate. The better preserved relief was probably used in other places and that is why it has survived to the present day.