Marian Zdziechowski wobec bolszewickiej Rosji : pomiędzy widmem zagłady a anty-katastrofizmem

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Marian Zdziechowski wobec bolszewickiej Rosji: pomiędzy widmem zagłady a anty-katastrofizmem
In the Book:
Filozofia na Uniwersytecie Stefana Batorego : praca zbiorowa / pod redakcją Józefa Pawlaka. Toruń: Wydaw. Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2002. P. 180-192
Keywords:
LT
20 amžius; Marian Zdziechowski; Marianas Zdiechovskis; Marianas Zdziechovskis; Marianas Zdziechowskis; Lenkija (Poland); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Mokslas / Science; Universitetai / Universities; Žydai / Jews.
Summary / Abstract:

LTDarbe analizuojama kultūros filosofo ir slavisto Mariano Zdziechovskio (Marian Zdziechowski, 1861-1938) esė apie bolševizmą. Jis absoliučiai negatyviai vertino Rusijoje 1917 m. įsitvirtinusią sistemą, šokiruojančiai natūralistiškai aprašė režimo terorą, žudynes. Moralinį bolševizmo vertinimą jis siejo su tos valdžios atsiradimo priežasčių tyrimu, didžiausią dėmesį skirdamas rusų dvasios bruožams, susiformavusiems dėl absoliutinės monarchijos vyravimo. Rusams būdingo maksimalizmo rezultatas buvo pažiūrų ir elgesio nenuoseklumas. Iš vienos pusės matomi kilnūs ketinimai, o iš kitos – nusikalstami veiksmai ir paralyžiuojantis fatalizmas. Tėvynės idėjos išlydymas valstybės sampratoje sąlygojo tai, kad nepastebint šalies vidaus problemų skatintas rusų revoliucingumas. Tokio valdančiųjų mąstymo pasekmė buvo jėgos kultas be jokių moralės varžtų, be jokios atsakomybės prieš savo valdinius. Zdziechovskio įsitikinimu, žudynės buvo būdingos bolševizmo esmei. Kaip mąstytojas katalikas jis gerokai pralenkė savo laiką. Jis pastebėjo, kad bolševikų valdžios viršūnėse pirmą vietą užėmė žydai, po to ėjo lenkai, latviai ir tik tuomet rusai. Pasak Zdziechovskio, tai lėmė imanentiniai tautiniai bruožai. Jis nelaikė bolševizmo etniniu fenomenu, nebuvo filosemitas, bet pasisakė prieš žydų diskriminavimą Lenkijoje. Straipsnyje keliamas klausimas, ar galima Zdziechovskį priskirti kultūrinio pesimizmo srovei? Jis nebuvo optimistas, manė, kad po 1914 m. pasaulis ritosi civilizacijos pabaigos link. Tačiau nebuvo fatalistas, atvirkščiai, - pesimizmą traktavo kaip kuriamąją jėgą.Reikšminiai žodžiai: Blogis; Bolševizmas; Bolševizmo doktrina; Katastrofizmas; Komunizmas; Komunizmo doktrina; Komunizmo kritika; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Marian Zdziechowski; Marianas Zdiechovskis; Marianas Zdziechovskis; Marianas Zdziechowskis; Pesimizmas; SSRS; Slavistika; Rusija (Russia); Stepono Batoro universitetas (Stephen Báthory University in Vilnius); TSRS; Zdziechovskis, Marjanas; Bolshevism; Bolshevism doctrine; Catastrophism; Communism; Communist doctrine; Criticism of communism; Evil; Marian Zdziechowski; Pessimism; Slavic studies; Soviet Russia; Stefan Batory University; USSR; Zdziechowski, Marian; Rusija (Russia).

ENThe study analyses the essay about Bolshevism written by cultural philosopher and Slavonic linguist Marian Zdziechowski (1861–1938). He absolutely negatively evaluated the system established in Russia in 1917 and described the terror and massacre of the regime in a shocking naturalistic manner. He related the moral evaluation of Bolshevism to the investigation of reasons for the emergence of that authority, focusing on the features of Russian spirit that formed due to the prevailing absolute monarchy. The outcome of maximalism typical of Russians was inconsistency of the standpoint and behaviour. On the one hand, there are noble intentions; on the other hand, there are criminal acts and paralysing fatalism. The smelting of the idea of homeland in the concept of state determined the promotion of Russians’ revolutionism, regardless of the domestic problems. The outcome of such reasoning of the ruling circles was the cult of power without any moral constraints or responsibility with respect to subordinates. According to Zdziechowski, the massacre was characteristic of Bolshevism. Being a Catholic philosopher, he well surpassed his time. He observed that Jews took the first place at the top of the Bolshevik power, followed by Poles, Latvians and only then Russians. According to him, this was determined by immanent national features. He did not consider Bolshevism to be an ethnic phenomenon and he was not a Philosemit, yet he spoke against Jewish discrimination in Poland. The paper asks whether Zdziechowski could be attributed to the cultural pessimism trend. He was not an optimist and he thought that after 1914 the world headed in the direction of the end of civilisation. Yet he was not a fatalist, but on the contrary, he treated pessimism as the creating force.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/37137
Updated:
2013-04-28 23:48:57
Metrics:
Views: 15
Export: