When is a nation? Comparing Lithuania and Georgia

LTStraipsnyje keliamas konstruktyvistinis klausimas „kada yra tauta?“. Dalykas tas, kad konstruktyvizme tauta suprantama kaip „įsivaizduojama bendruomenė“, kurių nariai, peržengdami „siauras“ nacionalinės kultūros ribas, gali laisvai konstruoti savo individualų tapatumą, pradėdami nuo socialinių vaidmenų ir pomėgių ar interesų apsibrėžimo. Teoriškai pagrįsti lyginamieji tautos ir nacionalizmo tyrimai savaime yra rimtas iššūkis bet kuriam tyrėjui. Akivaizdu, kad empiriniai reiškiniai, kuriems taikomos sąvokos tauta ir nacionalizmas, suprantami priklausomai nuo istorinio ir geografinio konteksto, t.y. skirtingai. Abi minėtos sąvokos yra atėjusios iš moderniųjų Vakarų, bet skirtingose kultūrose jos lanksčiai interpretuojamos. Straipsnyje analizuojama situacija posocialistinėse Lietuvoje ir Gruzijoje. Pasak autorės, lietuviai nacionalistai yra nusiteikę (ir bando) kritiškai įvertinti šalies istoriją, jiems tauta yra kažkas, kas vienu ar kitu būdu turėjo būti suformuota. Žodžiu, „tautiečiais tampama“. O Gruzijos nacionalistams aktualus šlovingos praeities įvaizdis, istorijos procese atsiradusi tauta tiesiog turėtų būti „išgydyta“. Žodžiu, „tautiečiais gimstama“. Autorės manymu, šis skirtumas atspindi konceptualius tautos sąvokos skirtumus. Akivaizdu, kas lietuvių gebėjimą rasti naujus raidos kelius pertvarkant nacionalinius naratyvus stiprina du veiksniai: 1) nepriklausomybė ir rinkos ūkis bei 2) galimybė tapti Europos Sąjungos nare, kas skatina įsipareigoti imtis institucinių reformų. Šių veiksnių Gruzijoje nėra.Reikšminiai žodžiai: Gruzija (Georgia); Gruzinų nacionalistai; Konstruktyvizmas; Lietuvių nacionalistai; Nacionalizmas; Socialiniai santykiai; Tauta; Tautinė savimonė; Constructivism; Georgian nationalists; Lithuania; Lithuanian nationalists; Nation; National consciousness; Nationalism; Social relations.

ENThe article uses a constructivist reformulation of the question 'when is a nation? ' as a parameter of comparison for the analysis of nationalist discourses on history in postsocialist Lithuania and Georgia. It shows that Lithuanian nationalists, by means of a critical reassessment of national history, described the nation as something that still had to be created, whereas Georgian nationalists referred to the unchallenged image of a glorious past and so treated the nation as something to be simply picked up from history. It is also argued that these diverging historiographical narratives correspond to different conceptualisations of the notion of the nation. While Lithuanians nationalists conceptualised the nation in the tradition of the French Revolution as a category that aims at the reconfiguration of state-society relations, Georgian nationalists identified it with traditional modes of organising social relations. [text from author]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History