Hermeneutikos raiška ir aktualizuojantis mokymas

LTŠiame straipsnyje remsimės visuotinai pripažintu teiginiu: mokymo(si) aplinka yra žinių įgijimo koncepcija, interaktyviai veikianti tiek auditorijoje, tiek įvairiose mokslo ir švietimo institucijose. Remiamasi S. Galager hermeneutikos rūšių klasifikacija, kuri atskleidžia žinių ir hermeneutikos tarpusavio ryšius skirtingose edukacinėse situacijose. Skiriamos keturios hermeneutikos rūšys: konservatyvioji, nuosaikioji, kritinė ir radikalioji. Hermeneutikos rūšių analizė, priėmimo ir priklausymo išraiškos aktualizuojančio mokymo(si) kontekste gali įgauti įvairių formų, atsižvelgiant į situaciją. Pačių formų ir atitinkamų situacijų įvairovė gali lemti studentų ir dėstytojų interaktyvius veiksmus sudėtingoje, besikeičiančioje edukacinėje aplinkoje. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: aktualizuojantis mokymas(is), priėmimas ir priklausymas, praksija, kritinė, radikalioji, konservatyvioji, nuoseklioji hermeneutika.

ENCet article prėsente le point de vue qui repose sur le postulat bien connu que le climat pėdagogiųue est fonction des diverses conceptions du sa- voir qui interagissent dans la salle de classe mais ćgalement dans les institutions de formation privėe et publique. Nous nous appuyons sur la classification des types d’hermeneutique, fait par Gallagher (1992), qui reprėsentent des rapports particuliers du savoir dans des situations educa- tives. On analyse une classification des pratiques d’accueil et d’appartenance: hermėneutiųue conservatrice, hermdneutique modėrėe, hermeneutique critique, hermdneutique radicale. Ces types d’ hermėneutiųue sont analyses et diverses pratiques d’accueil et d’appartenence dont les formes dependent des situations ėducatives y sont associees. Les formes et les situations peuvent contribuer it rendre les educateurs et les apprenantsplus aptes h interagir dans de milieux ėducatifs complexes et changeants. MOTS CLES: accueil, appartenance, praxis, hermėneutiųue, hermėneutiųue moderėe, hermėneutiųue critiųue, hermėneutiųue radicale.