Lietuviškos mokyklos Klaipėdos krašte 1923-1939 metais

LT1923 metais, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, dėl daugelio priežasčių prasidėjo 15 metų trukusi kova tarp Centro valdžios ir autonomistų visose krašto gyvenimo srityse, o mokyklos šioje konfrontacijoje buvo "priešakinė fronto linija". Straipsnyje aptariamos lietuviškų mokyklų atkūrimo po beveik penkiasdešimties metų pertraukos aplinkybės, šio proceso ypatybės ir asmenybės, dariusios didžiausią įtaką lietuviškoms mokykloms. 1923 m. krašte veikė 241 pradžios mokykla ir tik vienoje buvo dėstoma lietuvių kalba. Esminė prielaida keisti padėtį švietimo srityje, buvo 1924 m. gegužės 8 d. pasirašyta Klaipėdos Konvencija ir Statutas. 33-iasis Statuto straipsnis numatė, kad švietimas Klaipėdos krašte yra pagrįstas mokymo laisve ir mokyklų steigimo teise; privačios draugijos ir asmenys, nepaisant jų tautybės, kalbos, rasės ir tikybos, gali laisvai mokyti ar steigti mokyklas, kiek jų veikimas neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ir valstybės saugumui palaikyti. 1926 metais sukurta Klaipėdos krašto Mokyklų draugija ėmėsi iniciatyvos steigti krašte privačias mokyklas. Nuo pat įsikūrimo Mokyklų draugijos veikla buvo slaptai finansuojama Centro valdžios. Vertinant Klaipėdos krašto Mokyklų draugijos dvylikos metų veiklą, kaip svarbiausią rezultatą reikėtų paminėti tai, kad Draugijos išlaikomos privačios lietuviškos mokyklos sudarė tam tikrą atsvarą turinčioms senas tradicijas vokiškoms mokykloms ir krašto gyventojams, norintiems vaikus mokyti lietuviškai, suteikė galimybę šį pasirinkimą realizuoti, o tai lėmė lietuviškos kultūrinės tradicijos tęstinumą krašte.

ENIn 1923, after Klaipėda Region was returned to Lithuania, many reasons led to the 15 years’ fight between the Central Government and autonomists in all areas of life of the region, and schools were the “front line” in this confrontation. The paper discusses the circumstances of re-establishment of Lithuanian schools after almost 50 years’ interval, the peculiarities and personalities of this process who made the largest influence on Lithuanian schools. In 1923, 241 elementary schools functioned in the region, and only one had Lithuanian as the language of instruction. The main precondition to change the situation in the area of education was Klaipėda Convention and the Statute, signed on 8 May 1924. Article 33 of the Statute established that education in Klaipėda Region is based on the freedom of teaching and the right of establishing schools; private societies and persons, regardless of their nationality, language, race and religion, may freely teach or establish schools to the extent that these acts do not contradict laws, public order and state security. The School Society of Klaipėda Region, established in 1926, undertook the initiative to establish private schools in the region. Since the very establishment, the activities of the School Society were secretly financed by the Central Government. In view of 12 years of history of the School Society of Klaipėda Region, it should be mentioned that the private Lithuanian schools funded by the Society as if counterbalanced German schools with old traditions and the inhabitants of the region who wanted to teach children in Lithuanian, and provided an opportunity to realise this choice, which determined the continuity of the Lithuanian cultural tradition in the region.