Die Deutsche Minderheit in Litauen 1918-1940 (ohne das Memelgebiet)
LTStudijoje analizuojamas Lietuvos vokiečių tautinės mažumos demografinis paplitimas Lietuvoje 1918-1940 metais, vokiečių tautinės mažumos ekonominė integracija į Lietuvos gyvenimą, Lietuvos valstybės politika tautinių mažumų atžvilgiu, “Kulturverbando” indėlis į Lietuvos vokiečių gyvenimą, aptariami Lietuvos vokiečių mokyklų ypatumai. Teigiama, kad nepaisant nedidelio vokiečių bendruomenės narių skaičiaus, šios tautinės grupės finansinis pajėgumas lėmė aktyvų Lietuvos vokiečių įsitraukimą į valstybės kultūrinį bei politinį gyvenimą. Autorė konstatuoja, kad “Kulturverbando” aktyvumas politinėje veikloje išryškėjo po 1933 metų, ir nors jo kaip kultūrinės organizacijos raiškos galimybės po 1933 metų išliko tos pačios, tačiau pagrindine tapo politinė veikla. Parodoma, kad dėl gaunamos daug didesnės finansinės paramos iš Vokietijos Lietuvos vokiečiams teko atsisakyti savarankiško veikimo ir paklusti nacistinės Vokietijos valdžios reikalavimams. Aptariant vokiečių mokyklų situaciją Lietuvoje, teigiama, kad Lietuvos vokiečių vaikai turėjo galimybes baigę vokiškąsias progimnazijas ir gimnaziją studijuoti Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose. Iki 1925 metų Lietuvos vokiečių tautinės mažumos mokyklas dėl aukštos mokymo kokybės rinkosi žydų, lietuvių ir kitų tautybių vaikai. Tačiau 1925 metų „Pradžios mokyklų įstatymo pakeitimas“ ir 1936 metų „Vidurinių mokyklų įstatymas“ privertė mažinti vaikų skaičių tautinių mažumų mokyklose ir tai lėmė vokiečių tautinės mažumos mokyklų sumažėjimą.Reikšminiai žodžiai: 1918-1940; Demografija; Etniniai santykiai; Lietuvių ir vokiečių santykiai; Lietuvių-vokiečių santykiai; Tarpukaris; Tautiniai santykiai; Tautinė mažuma; Tautinės mažumos; Vokiečiai; Vokiečiai Lietuvoje; Vokiečių tautinė mažuma; 1918-1940; Demography; Ethnic relationships; German minority; Germans; Germans in Lithuania; Interwar period; Lithuanian-German relations; National minority; National relations.
ENThe study analyses demographical incidence of the Lithuanian German ethnic minority in Lithuania in 1918–1940, the economic integration of the German ethnic minority in Lithuania’s life, the ethnic minority policy of the State of Lithuania, the contribution of Kulturverband to the life of Lithuanian Germans, and discusses the peculiarities of Lithuanian German schools. Despite a small number of members of the German community, the financial capacity of this ethnic group determined active involvement of Lithuanian Germans in the cultural and political life of the state. The author states that the activeness of Kulturverband in political activities manifested after 1933, and although the possibilities of expression of this cultural organisation remained the same after 1933, the political activities became key. Due to received considerable financial support from Germany, Lithuanian Germans had to refuse independent functioning and obey the requirements of the Nazi German authorities. When discussing the situation of German schools in Lithuania, the author states that Lithuanian German children had the opportunity to study at Lithuanian and foreign higher schools after they graduated from German junior high schools and high schools. Before 1925, Lithuanian German ethnic minority schools were chosen by Jewish, Lithuanian and other nationality children due to high teaching quality. However, the 1925 Amendment to the Law on Elementary Schools and the 1936 Law on Secondary Schools led to the reduced number of children in ethnic minority schools, which resulted in the smaller number of German ethnic minority schools.
