Jurgis Matulaitis - lietuviškosios socialinės filosofijos pradininkas

LTStraipsnyje aptariami socialinės filosofijos lietuvių kalba pradininko palaimintojo Jurgio Matulaičio tekstai, 1909 m. išspausdinti „Draugijos“ žurnale. Pasak jo, socialiniai klausimai kyla kaip visuomeninio gyvenimo keblumai, kuriuos ir turinti spręsti socialinė filosofija. Jie susiję ne su gėrybių sukūrimu ir skirstymu, bet su problemomis kuriant ir skirstant gėrybes. J. Matulaičio nuomone, socialinis klausimas kyla dėl kintančių ūkininkavimo sąlygų ir klaidingo žmogaus bei visuomenės gyvenimo supratimo. Norint išspręsti socialinį klausimą ir pakeisti padėtį, reikia kelti teisingus reikalavimus. Svarstydamas, ar nuosavybės klausimas priklauso Bažnyčios kompetencijai, J. Matulaitis tvirtina, kad kiek nuosavybės funkcionavimas yra susijęs su bendrojo gėrio, teisingumo, doros ir prigimtinės teisės reikalavimais, tiek jis priklauso socialinės filosofijos kompetencijai. Lenkų istorikai J. Matulaitį laiko vienu žymiausių visuomenės mokslų žinovų Abiejų Tautų Respublikoje iki Pirmojo pasaulinio karo. Šio straipsnio autorius tikisi, kad ir lietuviai skirs reikiamą dėmesį savo žymiajam tautiečiui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrasis gėris; Laisvė; Liberalizmas; Nuosavybė; Prigimtinė teisė; Socialinė filosofija; Common good; Liberalism; Liberty; Natural law; Property; Social philosophy.

ENIn this paper we discuss the discourse of Jurgis Matulaitis, the originator of Lithuanian social philosophy, in respect of his texts published in the "Draugija" magazine in 1909. According to Jurgis Matulaitis, social questions arise as discomforts of social life that must be solved by social philosophy. These questions are related to problems, arising from making or distributing goods rather than to manufacturing or distributing these goods. In his opinion, the change in mode of production and the failure in understanding of social life and human nature are the sources of the social question. The solution of the social question lies in raising proper requirements for transformation of the situation. In his consideration of assigning the question of property to the competence of the Church, Matulaitis asserts that the functioning of property lies within the capacity of Christian social philosophy as much as it is related to the requirements of justice, common good, fairness and natural law. Polish historians consider Matulaitis one of the foremost authorities of social science in their lands till the World War I. We hope that the Lithuanians will give appropriate attention to their outstanding countryman. [From the publication]