Šiandienė amatininko ir liaudies menininko samprata tradicijos kontekste

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šiandienė amatininko ir liaudies menininko samprata tradicijos kontekste
Alternative Title:
Current conception of craftsman and folk artist in the context of tradition
In the Journal:
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis [LKMA metraštis]. 2012, t. 36, p. 157-172
Keywords:
LT
Amatininkas; Kontekstas; Liaudies menas; Liaudies menininkas; Menininkas; Samprata; Tradicija.
EN
Artist; Concept; Context; Craftsman; Folk art; Folk artist; Tradition.
Summary / Abstract:

LTŠiame straipsnyje pasirinkta dviejų sąvokų – liaudies menininkas ir amatininkas – sampratos analizė. Darbe tyrinėjama amatininkų ir liaudies menininkų bei jų veiklos samprata Aukštaitijoje ir Suvalkijoje. Analiuojami lauko tyrimų duomenys, atlikti 2005–2009 m. Nustatyta, kad respondentai amatininkus ir liaudies menininkus laiko dviem kokybiškai skirtingomis grupėmis. Teigiama, kad amatininkai ir liaudies menininkai turi skirtingus tikslus bei paskatas – pirmieji gamina norėdami parduoti, siekdami pelno, naudos, o antrieji – norėdami realizuoti save per kūrybą. Amatininkams jų užsiėmimas yra pragyvenimo šaltinis, darbas. Liaudies menininkai kuria todėl, kad jiems tai patinka, malonu, kūrybinė raiška yra jų gyvenimo būdas. Skirtingai vertinamas ir amatininko bei liaudies menininko kūrybinis pajėgumas. Amatininkas dažniausiai laikomas atlikėju. Pripažįstama, kad amatininko ir liaudies menininko darbai skiriasi meniniu lygiu, išliekamąja verte, paskirtimi. „Tikraisiais“ kūrėjais laikomi liaudies menininkai, jų veikla idealizuojama, kūryba apibūdinama remiantis profesionalaus meno kriterijais. Amatininkų socialinis statusas laikomas žemesniu nei liaudies menininkų. Respondentai jų darbų dažniausiai nesieja su kūryba, menu ir vertina kaip daiktą ar paprasčiausią prekę. Tautodailininkai taip pat amatininkus dažniausiai laiko ne kūrėjais, o atlikėjais, tačiau mano, kad nėra griežtos takoskyros tarp amatininko ir liaudies menininko. Tautodailininkai vertina amatininkų techninius įgūdžius, laiko juos tradicijos tęsėjais, perdavėjais.

ENThe paper analyses the concept of two notions: a folk artist and a craftsman. The study examines the concept of craftspeople and folk artists as well as their activities in Aukštaitija and Suvalkija. The data of fieldwork conducted in 2005–2009 are analysed. The study established that the respondents consider craftspeople and folk artists to be two qualitatively different groups. Craftspeople and folk artists are said to have different goals and stimuli: the first group produces with the aim to sell and seeks profit, whereas the second group aims at self-realisation through creation. For craftspeople, their activity is the livelihood and job. Folk artists create, because they like it, they find it pleasant, and creative expression is their lifestyle. The creative potential of a craftsman and a folk artist are differently evaluated. A craftsman is more often considered to be a performer. The works of a craftsman and a folk artist differ in the artistic level, lasting value and purpose. Folk artists are said to be the “real” creators, their activities are idealised and creation is described on the basis of the criteria of professional art. The craftspeople’s social status is considered to be lower than that of folk artists. The respondents mainly do not relate their works to creation or art, but treat them as an item or simply a commodity. Folk artists also mainly do not consider craftspeople to be creators, but rather performers, yet they think that there is no definite divide between a craftsman and a folk artist. Folk artists appreciate the technical skills of craftspeople and consider them to be the successors and transmitters of tradition.

ISSN:
1392-0502
Related Publications:
Kūrybinis žinojimas kompleksinėse aplinkose : kūrybiškumo sudaiktinimas, medijavimas ir vizualizavimas / Arūnas Augustinaitis. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 3, p. 189-202.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/36784
Updated:
2018-12-17 13:15:54
Metrics:
Views: 4    Downloads: 1
Export: