Evaluation of investment in human capital economical effectiveness

LTStraipsnio aktualumas. Didelės lėšos skiriamos aukštajam mokslui, protai nuteka, todėl yra labai svarbu išsiaiškinti investicijų naudą į žmogiškąjį kapitalą tiek asmeniškai pačiam žmogui tiek ir valstybei. Tikslas: įvertinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai: atlikti žmogiškojo kapitalo koncepcijos ir struktūros teorinę analizę; identifikuoti rodiklius, charakterizuojančius investicijas į žmogiškąjį kapitalą; remiantis atliktais teoriniais tyrimais įvertinti investicijas į aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dispersinė analizė. Straipsnyje analizuojamos investicijų į žmogiškąjį kapitalą struktūros teorinės sampratos, atliekama šių investicijų vertinimo metodų analizė ir atliktų metodų empirinis pritaikomumas Lietuvoje. Išsilavinimas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės žinių ekonomikos plėtros veiksnių. Atlikus mokslinės literatūros analizę, išskirti trys pagrindiniai investicijų į aukštąjį išsilavinimą vertinimo metodai: vidinės grąžos normos (IRR); trumpalaikio periodo grąžos norma (ROR); pajamų funkcijos (Mincer metodas). Naudojantis vidinės grąžos normos metodu įvertinami šie kintamieji: uždarbio skirtumas tarp asmenų turinčių ir neturinčių aukštąjį išsilavinimą, metų skaičius, kurį individas praleidžia studijuodamas, išėjimo į pensiją amžius, tiesioginės išlaido, skirtos aukštajam išsilavinimui įgyti. Naudojantis šiuo metodu efektyvumas paskaičiuojamas įvertinus individo gyvenimo ciklo amžių. Vidinės grąžos normos modelyje investicijų grąžos norma yra prilyginama diskonto normai, kuri suvienodina diskontuotos naudos srautą su kaštų srautu tam tikrame laiko taške.Trumpalaikio periodo metodo privalumas yra tai, kad skaičiuojant investicijų grąžos normą, galima pasinaudoti statistiniais duomenimis apie dirbančiųjų atlyginimus. Šis metodas užfiksuoja trumpo periodo atlyginimų skirtumą tarp turinčio aukštąjį išsilavinimą ir turinčio tik vidurinį. Individas, pasinaudodamas šiuo metodu ir statistiniais duomenimis, gali pasiskaičiuoti į kokį universitetą ir specialybę jam investuoti. Mincer metodas tai yra uždarbio funkcijos logaritmas, kuris įvertina studijuojant praleistus metus, per kuriuos įgyjama darbinė patirtis, taip pat jau išdirbtų metų skaičių ir kitus kintamuosius. Naudojant šį metodą reikia tikslių duomenų apie individo studijų ir darbinę patirtį, todėl šiame tyrime jis nebus taikomas. Epiriniam tyrimui pritaikyti vidinės grąžos normos ir trumpalaikės grąžos metodai. Apibendrinus gautus rezultatus darytinos tokios išvados: investicijos į aukštąjį išsilavinimą tiesiogiai priklauso nuo pradinių investicijų dydžio; nuo darbo užmokesčio dydžio įgijus aukštąjį išsilavinimą. Investicijos į aukštąjį universitetinį išsilavinimą yra efektyvesnės, nei investicijos į koleginį išsilavinimą. Egzistuoja darbo užmokesčio skirtumai vyrams ir moterims. Vyrų investicijos į aukštąjį išsilavinimą yra efektyvesnės nei moterų, nes vyrų darbo užmokestis visose profesijų grupėse yra didesnis už moterų (užimant tą pačią poziciją). Atliekant skaičiavimus nebuvo įvertintas darbo užmokesčio augimas. Gerėjant ekonomikai darbo užmokestis Lietuvoje turi augti, o tai turi padidinti investicijų grąžos normą ir grynąją esamąją vertę. Didėjant investicijų grąžos normai vis daugiau individų turėtų susidomėti išsilavinimu, kaip investicijų objektu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žmogiškasis kapitalas; Investicijos į žmogiškąjį kapitalą; Investicijų grąžos norma; Vidinė grąžos norma; Trumpalaikė grąžos norma; Human capital; Investment in human capital; Rate of return on investment; Internal rate of return.

ENAccording to human capital theory the higher education is considered as an investment decision. In order to be beneficial from economic point of view and in comparison with other investment opportunities, investment in education should give a higher rate of return on investment. Knowledge about the return on investment can help to make competent decisions, which would have an economic benefit in the future. Evaluating the investment in human capital (education) as an individual decision, since the vast majority of individuals for gained education should pay themselves and only a part of the price shall be covered by the state, the rate of return on investment becomes an increasingly important evaluation criterion. Making an investment decision it is very important to allocate resources properly. For the individual the costs of this investment include poor wages and direct costs. It can be assumed that individuals with higher education will be paid more than the others without education. Thus, the investment in higher education (human capital) is useful as long as there is a positive difference between marginal benefit and marginal costs. Higher education is a guarantee of a higher life quality. But, in order to ensure the higher life quality, such main factors as individual skills and labour productivity should be eximined. Investment in human and physical capital doesn’t only promote the growth of labour market. The investment such as lower inflation rates and freer trade (lower limits) also stimulates the economic growth. The ability to absorb easily technological change increases labour productivity and efficiency. [From the publication]