Archeologiniai tyrimai ir dendrochronologija

• Archaeological investigations and dendrochronology
• Role of dendrochronology in archeological research

LTDendrochronologija taikoma įvairiausiuose tyrimuose, kuriuose kaip išeities tašku remiamasi datuotina mediena. Menotyra, istorija, architektūra, etnologija, archeologija – tai tik dalis tęstinio sąrašo mokslo šakų, kurioms dendrochronologiniai tyrimai suteikia aiškumo ir apibrėžtumo. Straipsnyje aptariami dendrochronologijos metodo taikymo ypatumai archeologijos moksle. Neretai gauti datavimo rezultatai netenkina archeologų lūkesčių arba gauti rezultatai yra pernelyg patikliai taikomi archeologiniam kontekstui interpretuoti. Šiuo požiūriu svarbus tampa skirtumas tarp priešistorės bei istorinių laikų (viduramžių, vėlyvųjų viduramžių) archeologijos, jų atžvilgiu taikomo dendrochronologijos metodo galimybių ir ribotumo. Remiantis Europos dendrochronologų patirtimi, išskiriami pagrindiniai aspektai, sąlygojantys archeologinės medienos datavimo problemas: tinkamos datavimui archeologinės medienos kiekis, datavimo rezultatų interpetavimas, medienos kilmės nustatymas ir kt. Nors dendrochronologiniai tyrimai, vis dar būdami gana jauna mokslo šaka, nėra atskleidę visų savo interpetacijos galimybių, šiuo metu jie jau aktyviai taikomi, plėsdami archeologinį, istorinį, kultūrinį akiratį, užpildydami žinojimo spragas, atkurdami, regis, jau negrįžtamai prarastą informaciją.Reikšminiai žodžiai: Dendrochronologija; Metodologija; Viduramžiai; Statistika; Dendrochronology; Methodology; Middle Age; Statistics.

ENDendrochronology is applied to different investigations where dated timber is used as the staring point. Art criticism, architecture, ethnology, archaeology are only a part of a continuous list of sciences where dendrochronological studies render clearness and definiteness. The article discusses peculiarities of applying the dendrochronological method in archaeology. It is quite often that the dating results obtained do not fulfil expectations of archaeologists or they are too trustfully applied to the interpretation of the archaeological context. From this point of view theoretical and methodological differences between archaeology of prehistory and historical times (the Middle Ages, the Late Middle Ages) as are the possibilities of dendrochronological method and its insufficiency with respect to the points mentioned. On the basis of experience of European dendrochronologists, essential problems posing difficulties to dating are presented: the number of examples of archaeological timber, the interpretation of dating results, the ascertainment of dendro provenance and other. The example of dendrochronological scales with differences of dendro provenance is provided with the help of oak growing in Lithuania, Belarus and Poland. The statistical differences of these scales show the disparities and variations among timber of different regions, on the basis of which the interpretations of the matter of archaeological timber provenance can be made.