Reklamos planavimas: kaip suvaldyti dėmesį

LTStraipsnyje pateikiamos aktualios darbo su masinės informacijos priemonėmis organizavimo ir planavimo kultūros vadybos kontekste ypatybės. Aptariamos sąsajos su analogiška veikla kitose sferose - paslaugų, gamybos, atskleidžiant reklamos planavimo specifiką nagrinėjamame netipiškų problemų lauke. Medijų planavimo ypatybės analizuojamos kaip mokslinio pažinimo sritis, jungianti rinkodaros ir sociologinės analizės patirtis, sukaupiamas formuojant kultūros organizacijų ir masinės informacijos priemonių tarpusavio sąveiką ir bendradarbiavimą. Aiškinamasi, kokiu būdu medijų planavimas leidžia organizuoti, struktūruoti ir koreguoti kultūros sferos subjektų bei masinės informacijos priemonių bendraveiką kintančių išorinių aplinkybių ir force majoure situacijoje. Apibūdinami įvairūs informacijos kanalai, analizuojamas jų efektyvumas ir panaudojimas konkrečių kultūros vadybos projektų finansinio optimizavimo reikalams, tuo naujosios ekonomikos kultūros dimensijai suteikiant objektyvias konotacijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Reklama; Planavimas; Medijos; Kultūros vadyba; Žiniasklaida; Advertising; Planning; Media; Culture management; Mass media.

ENThe article presents topical peculiarities of organising and planning work with mass media in the context of culture management. It also discusses links with analogous activity in the zones of other spheres (service, production) revealing particularity of advertising planning in the discussed field of atypical problems. Particularities of media planning are analysed as a sphere of scientific cognition uniting experience in marketing and sociological analysis, which was accumulated building up mutual interaction and collaboration of culture organisations and mass media institutions. The article also analyses how media planning allows organising, structurising and correcting joint activity of subjects of cultural sphere and mass media under changing external circumstances and in the situation of force majeure. Various information channels are characterised, their efficiency and use for financial optimisation of specific culture management projects are analysed and, thus, culture dimension of the new economics is provided with objective connotations. [From the publication]