Islam in Lithuania: changing patterns of religious and social life of Lithuanian Muslims

LTVėliausiai XV a. musulmonai tapo Lietuvos daugiakultūrės visuomenės dalimi. Visgi kalbant apie musulmonus (totorius), ši visuomenės dalis niekad nebuvo didelė. Šiandien augant islamo sekėjų skaičiui Lietuvoje, kyla būtinybė išanalizuoti Lietuvos musulmoniškos totorių bendruomenės veiklą, lyginant šią bendruomenę su kitais Lietuvos ir viso pasaulio musulmonais. Šiuolaikiniai socialiniai ir religiniai Lietuvos musulmonų bendruomenės ypatumai, Lietuvos totorių religinės praktikos iki šiol nėra išnagrinėti. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti praeities ir šiuolaikinį Lietuvos totorių socialinį ir religinį gyvenimą, atsižvelgiant į islamo palikimą ir jo praktiką šioje bendruomenėje. Taip pat siekiama išanalizuoti teisinę ir socialinę Lietuvos totorių musulmonų padėtį, palyginti totorių ir kitų musulmoniškų bendruomenių (pabėgėlių, imigrantų, laikinai gyvenančių Lietuvoje asmenų) integracijos į Lietuvos visuomenę mechanizmus. Siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvos valstybė traktuoja šias bendruomenes, kaip bendruomenės sutaria tarpusavyje, ar dabar atvykstantys musulmonai bando užmegzti ryšius su Lietuvos senbuviais totoriais. Nors Lietuvoje musulmonų bendruomenė, palyginus su kitomis Europos šalimis, kol kas yra nedidelė, Europos praktika rodo, kad musulmonų integracijos klausimas yra aktualus ir opus tiek teisine, tiek socialine prasme. Nors musulmoniškos bendruomenės Lietuvoje turi ilgą istoriją, atvykstančių musulmonų integracija Lietuvoje kelia rimtų iššūkių.Reikšminiai žodžiai: Islamas; Lietuvos musulmonai; Lietuvos totoriai; Musulmonai; Religija; Socialinis gyvenimas; Totoriai; Islam; Lithuanian Muslims; Lithuanian Tatars; Muslims; Religion; Social life; Tatars.

ENMuslims became part of Lithuania’s multicultural society in the 15th c. at the latest. Yet, this part of society – Muslims (Tartars) – was never large. Today, with the number of Islam followers growing in Lithuania, there arises a necessity to analyse the activity of the Lithuanian Muslim Tartar community, comparing them with other Muslims from Lithuania and abroad. Modern social and religious peculiarities of the Lithuanian Muslim community as well as religious practices of Lithuanian Tartars have not been explored so far. The paper aims to give an overview of the social and religious life of Lithuanian Tartars in the past and at present, with regard to Islamic heritage and Islam practice in this community. It also seeks to analyse the legal and social situation of Lithuanian Muslim Tartars and to compare the mechanisms of the integration of Tartar and other Muslim communities (refugees, immigrants, persons temporarily residing in Lithuania) into Lithuania’s society. The purpose of the paper is to ascertain how the State of Lithuania treats these communities, how the communities coexist and whether the newly coming Muslims try to establish contacts with Tartars who have come to Lithuania many years ago. Although the Lithuanian Muslim community is small, compared to other European countries, European practice shows that the issue of Muslim integration is relevant and sore in both legal and social terms. Although Muslim communities in Lithuania have a long history, the integration of newly coming Muslims poses serious challenges in Lithuania.

• Etninių mažumų grupių religinės organizacijos Lietuvoje: etninio ir religinio identiteto aspektai ir jų sąsajos / Monika Frėjutė-Rakauskienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2020, Nr. 11 (2), p. 31-53.
• Muslims in Catholic Lithuania: divergent strategies in dealing with the marginality status / Egdūnas Račius. Religious diversity in post-Soviet society : ethnographies of Catholic hegemony and the new pluralism in Lithuania / edited by Milda Ališauskiene and Ingo W. Schröder. Farnham : Ashgate, 2012. P. 169-188.