Holocaust and resistance in Vilnius: rescuers in "Wehrmacht" uniforms

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Holocaust and resistance in Vilnius: rescuers in "Wehrmacht" uniforms
In the Journal:
German studies review. 2008, Vol. 31, no. 3, p. 489-512
Keywords:
LT
Antisemitizmas; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Gelbetojai; Getas; Holokaustas; Holokaustas, Vilnaius getas, Kaunas, Paneriai, vokiečių kareiviai, FPO; Pasipriešinimas; Rezistencinis judėjimas; Vilnius; Vokiečių kareiviai; Vokiečių režimas; Žydų gelbėjimas.
EN
Anti-Semitism; German soldiers; Ghetto; Holocaust; Holocaust, Vilnius Ghetto, Kaunas, Ponary, German soldiers, FPO; Jewish rescue; Lithuania; Nazi regime; Resistance; Resistance movement; Saviors; Second World War; Vilnius.
Summary / Abstract:

LTHolokaustas Lietuvoje prasidėjo netrukus po to, kai 1941 m. birželio 22 d. Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Prasidėjo žydų pogromai Kaune ir Paneriuose netoli Vilniaus. Juos vykdė Eisatzkommandos ir Eisatzgruppe A Sonderkommandos bei vietiniai daliniai. Žydai buvo suvaryti į getus. Dalis žydų suformavo organizuotą rezistencinį judėjimą. Vokiečių kareiviai buvo labai abejingi žydų likimui, tačiau keletas iš jų bandė žydams padėti kuo galėdami. Tarp jų buvo majoras Karlas Plagge ir seržantas Antonas Schmidas, kurie abu buvo dislokuoti Vilniuje. Nėra žinoma, ar šie asmenys pažinojo vienas kitą, nes veikė slaptai, tačiau jie abu vykdė žydų gelbėjimo misijas Vilniuje tuo pačiu metu. Viena aišku, kad nei K. Plagge, nei A. Schmidas negalėjo vykdyti tokių misijų be kitų vokiečių kareivių žinios, tačiau jie neišdavė savo vadų. 1948 m. kai kurie iš jų liudijo K. Plagge naudai. Vis dėlto lyginant visą Vermachto karių skaičių su tais, kurie padėjo ir išgelbėjo nacių persekiojamus žydus, pastarųjų yra tik nedidelė dalis. Tačiau jų pavyzdys rodo, kokios galimybės atsiranda, jei asmuo turi moralę ir drąsą. K. Plagge ir A. Schmidas turėjo ir vieną, ir kitą. Šie vokiečių kariai laikę save niekuo neišsiskiriančiais asmenimis, t. y. ką jie padarė, galėjo padaryti didžioji dauguma žmonių. K. Plagge nuomone, jis, padėdamas žydams, padarė tai, ką kiekvienas jaučiantis žmogus turėtų daryti. Pasak A. Schmido, jei jis gali pasirinkti mirtį kaip žmogžudys arba kaip gelbėtojas, jis pasirinktų pastarąją.

ENThe Holocaust began in Lithuania soon after Germany attacked the Soviet Union on 22 June 1941. Jewish pogroms started in Kaunas and Paneriai near Vilnius. They were executed by Einsatzkommandos and Einsatzgruppen A Sonderkommandos as well as local units. Jews were closed in ghettos. Some of them formed an organised resistance movement. German officers were very indifferent to the Jewish fate; however, some of them exerted all efforts to help Jews. Major Karl Plagge and Sergeant Anton Schmid, deployed in Vilnius, were among these officers. There is no information whether these persons knew each other, because they acted secretly; however, they both fulfilled Jewish saving missions in Vilnius at the same time. It is evident that neither Plagge nor Schmid could fulfil these missions without the knowledge of other German officers, yet these did not betray their commanders. In 1948, some of them testified for Plagge. However, the number of officers who helped and saved Jews persecuted by the Nazi was very small, compared to the number of all Wehrmacht officers. Yet their example shows what opportunities open up if a person has morality and courage. Plagge and Schmid had both. These German officers considered themselves to be people of no merit, i.e. what they did could be done by the majority of people. According to Plagge, when helping Jews he did what every feeling person had to do. Schmid said that he could choose between dying as a murderer or a saviour, and he chose the latter variant.

ISSN:
0149-7952
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/36603
Updated:
2013-04-28 23:41:42
Metrics:
Views: 11
Export: